Apojo lagūna
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
11°55′ š. pl. 86°01′ v. ilg. / 11.917°š. pl. 86.017°r. ilg.
| Apojo lagūna | |
|---|---|
 Vaizdas į lagūną
| |
| Vieta |  Nikaragva
|
| Plotas | 34 km² |
| Kilmė | vulkaninis |
| Didžiausias gylis | 176 m |
Apojo lagūna (isp. Laguna de Apoyo) – vulkaninės kilmės ežeras vakarų Nikaragvoje, Masajos ir Granados departamentuose. Susidarė maždaug prieš 23 tūkst. metų, išsiveržus ugnikalniui. Jo vietoje liko krateris, kurį užpildė Apojo lagūna. Krateris yra 6 km skersmens, jo pakrantės apaugusios mišku. Vandens lygis vasarą nukrenta per 6 m. Vanduo turi daug mineralinių medžiagų, dėl vulkanizmo yra šiltas, skaidrus.
Apojo lagūna 1991 m. paskelbta gamtos draustiniu. Pakrantėse auga penkialapės raivės, svietenijos, spondijai, įvairios orchidėjos, gyvena margosios voverės, oposumai, skruzdėdos, pakos, jaguarundžiai, staugūnai, paprastieji kapucinai, žaliosios iguanos, paprastieji smaugliai, >200 paukščių rūšių. Ežere gyvena įvairios žuvys, tarp kurių ir midas cichlidas bei įvairios endeminės rūšys.
Apojo lagūna – populiarus turistinis objektas.