Ledynmetis

(Nukreipta iš puslapio Apledėjimas)

Ledynmetis – ilgalaikis Žemės klimato temperatūros sumažėjimas, dėl kurio padidėja ledo danga kontinentuose ir nukrinta pasaulinio vandenyno lygis. Ledynmečiu išplinta žemyninės ledynų dangos, ledas padengia arktines jūras, plačiau aplėdėja kalnai, vidutinio klimato juostoje miškus pakeičia tundra. Ledynmečio trukmė nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių metų.[1]

Antarktidos ledo sluoksnis

Informacija apie buvusius ledynmečius surenkama gana įvairiai. Ieškoma specifinių reljefo formų, uolienų, analizuojami ledo gręžinių duomenys ir kt. Skiriamos ledynų paplitimo stadijos ir jas skiriantys tarpstadijiniai laikotarpiai (interstadialai).[1]

Kalbant apie paskutinius kelis milijonus metų, ledynmečiu vadinamas Šiaurės Amerikos bei Europos žemynų apledėjimas. Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 2 mln. metų ir pasibaigė daugmaž prieš 10 000 metų.[2]

Pagrindiniai ledynmečiai

redaguoti

Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai penki ledynmečiai.[3] Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300–2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600–800 mln. metų (kriogenio periodas). Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas „sniego gniūžtės“ etapu (pagal panašumą į sniego gniūžtę). Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260–350 mln. metų.

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 Ledynmetis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
  2. Ehlers, Jürgen; Gibbard, Philip (2011). „Quaternary glaciation“. Encyclopedia of Snow, Ice and Glaciers. Encyclopedia of Earth Sciences Series. pp. 873–882. doi:10.1007/978-90-481-2642-2_423. ISBN 978-90-481-2641-5.
  3. Lockwood, J.G.; van Zinderen-Bakker, E. M. (November 1979). „The Antarctic Ice-Sheet: Regulator of Global Climates?: Review“. The Geographical Journal. 145 (3): 469–471. doi:10.2307/633219. JSTOR 633219.