Apeliavimas į tikimybę

Apeliavimas į tikimybęloginė argumentacijos klaida, daroma teigiant, kad jei kažkas gali įvykti, tai būtinai įvyks (arba, kas tas pats, niekada neįvyks jei tikimybė maža).[1][2] Tai yra argumentacijos klaida nepriklausomai nuo to, kokia aptariamo įvykio tikimybė.

Apeliavimas į tikimybę dažniausiai naudojamas kartu su kitomis argumentacijos klaidomis – slidžia nuokalne, netikrojo priežastingumo grupės klaidomis. Kai kas apeliavimo į tikimybę neišskiria, kaip atskiros klaidos.

Ši klaida labiau verta imti domėn jei tikimybė nėra labai jau maža ar didelė, taip pat jei nelabai tikėtinas įvykis, jei įvyktų, atsieitų brangiai. Saugumo technikoje, moksliniuose tyrimuose paprastai nustatoma formali tikimybės riba kuriai esant įvykis laikomas jau pakankamai tikėtinu ar negalimu.

PavyzdžiaiKeisti

Spanair 5022 prieš lėktuvui kylant, vienas pilotas (pagal privalomą protokolą) antrojo paklausė ar priešsparniai ir užsparniai (angl. slats and flaps) yra tinkamoje padėtyje. „Priešsparniai ir užsparniai OK“ – atsakė antrasis pilotas, niekur nepasižiūrėdamas.[3] Šiuo atveju argumentacija buvo „jie niekada nebūna netinkamoje padėtyje“ – klaidinga, bet galima išvada praktiškai visada teisinga nes priešsparnius ir užsparnius valdyti yra tų pačių pilotų darbas. To skrydžio metu jie visgi nebuvo deramai nustatyti. Lėktuvas sudužo, žuvo 154 žmonės.

ŠaltiniaiKeisti