Apeliavimas į mases

Apeliavimas į mases (lot. argumentum ad populum) dar žinomas, kaip apeliavimas į daugumą – argumentacijos klaida.[1] Ja dažniausiai apeliuojama į minios emocijas, todėl tai galima laikyti tam tikra argumento iš skaičių ir apeliavimo į jausmus kombinacija. Dažnai kartu įpainiojamos ir kitos argumentacijos klaidos.

Apeliavimas į mases yra plačiausiai naudojamas metodas politinėse kalbose, ypač – per įvairias demonstracijas, mitingus ir kitus masinius renginius, kai reikia į savo pusę patraukti kuo daugiau publikos. Taip pat pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime, religiniuose bei pseudomoksliniuose debatuose.

Pavyzdžiai redaguoti

  • Ar mes atsisakysime nepriklausomybės, už kurią tiek mūsų protėvių padėjo galvas?!
  • Dauguma žmonių abortams nepritaria, todėl abortus reikia uždrausti.
  • Daugybė žmonių tiki Dievu. Negi tu manai, kad jie visi yra kvailiai?

Ypatinga apeliavimo į mases forma yra „visi žino“.

  • Ką tu čia nusišneki, kad yra skraidančių žuvų. Visi žino, kad žuvys neskraido.
  • Marihuanos negalima dekriminalizuoti – visi žino, kad narkotikai kenkia!

Teisingas naudojimas redaguoti

Kartais šis argumentas nėra laikomas klaida. Dažniausiai juo galima naudotis aptariant teiginius, susijusius su demokratijos procesais ir etikos klausimais. Teisingo naudojimo pavyzdžiai:

  • Dauguma klubo narių nubalsavo, kad susirinkimus reikia perkelti į antradienį. Taigi, susirinkimus perkelsime į antradienį.
  • Rusijoje dauguma žmonių mano, kad vyrui bučiuoti vyrą sveikinantis yra normalu ir mandagu. Taigi, Rusijoje yra mandagu vyrams besisveikinant pasibučiuoti.

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Walton, Douglas N. (1999). Appeal to Popular Opinion. The Pennsylvania State University Press. pp. 61–62. ISBN 0-271-01818-6. LCCN 98031384.