Anykščių valsčius

Koordinatės: 55°31′š. pl. 25°07′r. ilg. / 55.52°š. pl. 25.11°r. ilg. / 55.52; 25.11

Anykščiai
XV a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Anykščiai
1861–1915 m. Ukmergės apskritis
1919–1947 m. Utenos apskritis
1947–1950 m. Anykščių apskritis

Anykščių valsčius (rus. Оникштынская волость) buvo šiaurės rytinėje Lietuvoje. Centras – Anykščiai. Dabar valsčiaus teritorijoje yra Anykščių seniūnija.

IstorijaKeisti

Valsčius minimas nuo XV amžiaus. 1516 m. Ldk Žygimantas Senasis Anykščių dvarą ir valsčių su Anykščiais įkeitė Žemaitijos seniūnui ir Anykščių valdytojui Mykolui Kmitai Kuncevičiui už 1000 kapų grašių paskolą. XVI a. valsčiui priklausė Svėdasai ir Rokiškis. 1545 m. buvo sukilę valsčiaus valstiečiai.

Carmečiu valsčius įsteigtas 1861 m. 1923 m. valsčiuje buvo 16 868 ūkiai. 1928 m. P. Tarasenka valsčiuje pažymėjo radinius iš akmens amžiaus Anykščiuose, lietuvių (aisčių) senkapius Anykščiuose, Barbiškiuose, Semeniškėliuose, Šauliuose, piliakalnius Anykščiuose ir Semeniškėliuose, akmenis Anykščiuose, Puntakiuose, Stakiuose. 1931 m. prie jo prijungtas Andrioniškio valsčius. Anykščių valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Anykščių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923 m.[1] 219 11.196 2343
1949 m.[2]
(išsamiau)
220 13 apylinkių

GyvenvietėsKeisti

1933 m. valsčiuje minimi kaimai:[3]

  • Alienikai (Lebdėnai)
  • Anykščiai
  • Ažugajai
  • Ažužeriai
  • Bikūnai
  • Bučioniai
  • Dvarioniai
  • Elmininkai
  • Elmiškis
  • Gyliai
  • Gojus
  • Grubai
  • Jurzdika
  • Katleriai
  • Kiaušai
  • Kirkai
  • Kiškeliai
  • Klikūnai
  • Klimiškiai
  • Kūniškiai
  • Lagedžiai
  • Lebdegėnai
  • Liūdiškiai
  • Margiai
  • Medžioliai
  • Meliausiškiai
  • Nagurkiškiai
  • Naujoniai
  • Niuroniai
  • Navariškis
  • Pagriaužiai
  • Pagubris
  • Palioniai
  • Pavariai
  • Pečiuliai
  • Penioniai
  • Piktagalis
  • Puosiniai
  • Rubikiai
  • Semeniškėliai
  • Semeniškiai
  • Skapiškiai
  • Storiai
  • Šauliai
  • Šlavėnai
  • Užupiečiai
  • Vaišviliškiai
  • Vaituliškis
  • Vykoniai
  • Voješiai
  • Vozgeliai
  • Zablacka (Paneivėnai)
  • Žažumbris

Apylinkės 1949 m.Keisti

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Asmuo Mirties metai
1835 Anykščiai Antanas Baranauskas, poetas, vyskupas 1902
1836 Liudiškiai Klemensas Kairys, kunigas, poetas 1864
1849 Vėjeliškiai Antanas Karosas, vyskupas 1947
1852 Katlėriai Juozas Milašiūnas, knygnešys 1943
1879 Niūronys Jonas Biliūnas , rašytojas 1907
1882 Užuožeriai Antanas Vienuolis, rašytojas 1957
1892 Latava Mikas Masys, literatas 1973
1894 Slavėnai Elena Gimbutienė, agronomė 1982
1896 Liudiškiai Petras Biržys, literatas, dainininkas 1970
1901 Kiaušai Jonas Kuprionis, miškininkas, žurnalistas 1982
1901 Želtiškiai Jonas Karvelis, knygų leidėjas 1988
1903 Luciūnai Jonas Yla, rašytojas, žurnalistas 1976
1906 Vajėšiai Juozas Meškauskas (1906), gydytojas
1909 Juostininkai Juozas Baltušnikas, išeivijos veikėjas 1956
1911 Bečerninkai Veronika Dagelytė, dainininkė 1956
1923 Elmininkai Juozas Bulotas, agronomas 2001
1929 Ažupiečiai Algirdas Eduardas Čižas, inžinierius
1929 Bičionys Antanas Tyla, istorikas
1938 Šeimyniškėliai Stanislovas Kalinka, architektas

IšnašosKeisti

  1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
  3. Anykščių valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 695 psl.