Anykščių geležinkelio tiltas

Kitos reikšmės – Anykščių tiltas (reikšmės).

Anykščių geležinkelio tiltas
Trijų tarpatramių tiltas žiemą
Anykščių geležinkelio tiltas 55°31′57.84″ š. pl. 25°6′52.1″ r. ilg.
Vieta	Anykščiai
Kerta	Šventoji
Ilgis	96 m
Plotis	4,5 m
Aukštis	12 m
Pastatytas	1937 m.
Renovuotas	pokaryje
Architektas	inž. Kiaunė
Medžiagos	plienas
Konstrukcija	santvarinis tiltas
Kainavo	193 tūkst. lt (1937 m.)

Anykščių stoties geležinkelio tiltas – geležinkelio tiltas Anykščiuose per Šventosios upę, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio atkarpoje Panevėžys–Rubikiai. Tiltas pastatytas 1936–1937 m., yra reikšmingas inžinerinis ir kraštovaizdžio objektas, 1996 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Ant tilto

Tilto vieno tauro ir santvaros fragmentas

Tiltas yra šalia Anykščių geležinkelio stoties. Iki šių dienų, be siauruko tilto, beveik nepakitęs išliko visas stoties kompleksas: vandens bokštas, vandens kolonėlė, pagrindinis stoties pastatas, pakhauzas (prekių sandėlis), gyvenamieji namai, akmenimis grįsta prekių aikštė, bėgiai, iešmai. Priešingame, kairiajame Šventosios krante yra buvusi dvarvietė.

Istorija

1936 m. siaurųjų geležinkelių vadovybė paskelbė konkursą naujam tiltui pastatyti, tačiau neatsirado rangovų, kurie už skirtą sumą norėjo imtis statybų – jie netgi įrodinėjo, kad už tuos pinigus neįmanoma pastatyti tilto. Gavus susisiekimo ministro pritarimą, nutarta statyti geležinkeliečių jėgomis. Prie tilto projekto įgyvendinimo prisidėjo jauni specialistai. Patį projektą paruošė statybos referentas inžinierius Kiaunė. Jo prižiūrimas technikos studentas diplomantas Kapturauskas padarė brėžinius, be to jam patikėtos techninio prižiūrėtojo pareigos. Techniniam personalui tai buvo pirmas tiltas. Vieta objektui pasirinkta vos už kelių metrų nuo senojo medinio statinio. Čia Šventosios gylis siekė apie 3 m. Pradėjus pamatų įrengimo darbus, paaiškėjo, kad nebuvo įmanoma kalti polių į akmeningą upės dugną. Iš Klaipėdos buvo prisikviesti narai, kurie dirbo dieną ir naktį, įrengdami vandens sulaikymo užtvaras, suskaldydami ir pašalindami akmenis. Po šių darbų poliai buvo sėkmingai sukalti į 6 m gylį. Upėje stovintis tauras platus ir aukštas. Gruže jis turi 2 m gylio pamatą, 3 m atramos apsemta vandens ir dar keli metrai virš vandens. Krantuose pastatyti ramtai, prie kurių supilti aukšti pylimai. Tiltui reikalingą medžiagą pagamino centrinės geležinkelio dirbtuvės. Kraštinėms tilto dalims panaudotos senos medžiagos, vidurinei – naujos. Pastatytas per 100 m ilgio, apie 8 m aukščio kniedytų sijų tiltas, kurio anga siekė 85 m. Sudėtos geležinės santvaros, sijos, nutiesti bėgiai, nugriautas senasis tiltas. Prie darbų buvo užimti apie 150 darbininkų, kurie gavo gerą atlyginimą, priedus už viršvalandžius. Tilto pastatymas kainavo 193 tūkst. lt, t. y. apie 40 tūkst. mažiau, nei buvo skirta.

Daliai tilto sumontuoti panaudotos nuo Merkio upės išmontuoto Senosios Varėnos geležinkelio tilto santvaros. Kadangi Merkio upe ėjo Lietuvos-Lenkijos demarkacinė linija, viena dalis tilto atiteko Lenkijai, kita – Lietuvai.

Tiltas per Antrąjį pasaulinį karą buvo susprogdintas, atstatytas pokaryje.

Techniniai duomenys

Tiltas vienkelis, su 2 žemių pylimais abipus Šventosios upės šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, su šiaurės rytų pusės pėsčiųjų dalimi ir laiptais, yra 96 m ilgio, 4,5 m pločio, 12 m aukščio. Statinio tūrinė erdvinė kompozicija sudaryta iš plieno kniedytų santvarų, 3 tarpatramių. Gelžbetonines atramas laiko poliniai pamatai. Bėgių kelio mediniai pabėgiai su medinėmis tvirtinimo sijomis.

Nuorodos

• Geležinkelio tiltas miestai.net portale

Artimiausi tiltai per Šventąją
prieš srovę:	Anykščių geležinkelio tiltas	pasroviui:
Andrioniškio tiltas		Anykščių tiltas