Anužiai (Kretinga)
| Anužiai | ||
|---|---|---|
  Anužiai |
||
| Koordinatės | 55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg.Koordinatės: 55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg. | |
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
Anužiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 15 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į pietvakarius nuo Kalniškių, Alanto kairiajame krante, prie Blidakės upelio, šalia Tyro (Kalniškių) durpyno.
IstorijaKeisti
Kaimas įsikūrė XVI a. abipus senojo Kartenos-Budrių-Kulių kelio, kuris XVI–XVIII a. buvo svarbus prekybos traktas. Pavadintas pirmojo naujakurio Anužio vardu.
1846 m. jame buvo 13 dūmų[2], 1849 m. Aleksandravo dvare baudžiavos jungą vilko 118 valstiečių, o 1870 m. grafui Pliateriui išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 94 valstiečiai[3].1923 m. kaime buvo 26 ūkiai[4].
Pokario metais šalia esančiuose miškuose veikė Lietuvos partizanai. 1944 m. kaime jie nušovė Kalniškių apylinkės pirmininką Kazį Šlimą.
Nuo 1958 m. Anužiuose veikė Lūgnalių pradinė mokykla. Joje buvo 4 klasės, kurias lankė iki 20 vaikų. Viename iš namų mokyklai buvo suteiktas 45 m² plotas. Viename kambaryje (20 m²) buvo mokomoji klasė, o kitame gyveno mokytoja. 1959–1971 m. joje dirbo Ona Narmontaitė, Stasė Vaitkutė, Audronė Latakaitė, Janina Reikaitė-Jacevičienė, Adelė Bernotavičiūtė, Ona Kugrytė.
1960 m. buvo atidarytas felčerių-akušerių punktas. Vėliau mokykla ir medicinos punktas buvo uždaryti, daugelis sodybų melioracijos metu nugriauta, o jų savininkai persikėlė gyventi į Kalniškius ir Karteną. 2002 m. pradžioje buvo belikę 5 sodybos.
GyventojaiKeisti
 | |||||||||
| 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 160 | 149 | 104 | 98 | 47 | 18 | 7 | 2 | ||
| |||||||||
Kultūros paveldasKeisti
Kaimo pakraštyje prie Alanto yra senosios kaimo kapinės, kuriose stovi registrinė koplytėlė. Buvusioje kaimo kryžkelėje stūkso 1901 m. statytas (1946 m. rekonstruotas) kaltinis kryžius krikščionybės jubiliejui paminėti. Prie buvusio kelio į Lubius ties Alantu stovi kryžius 1944 m. žuvusiems Anužių, Kalniškių ir Lubių kaimų gyventojams atminti.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Gadon M. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xięstwie Zmujdzkiem polozonego. - Wilno, 1846.
- ↑ Išrašas iš Kauno gubernijos Telšių apskrities taikos teisėjo apylinkių ir valsčių 1870 m. sąrašo. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 16, b. 5.
- ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 113.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Anužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 79 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.