Vikipedija

Anužiai (Kretinga)

Anužiai
{{#if:
Senosios kaimo kapinės
Anužiai
Anužiai
55°52′16″š. pl. 21°34′26″r. ilg. / 55.871°š. pl. 21.574°r. ilg. / 55.871; 21.574 (Anužiai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Gyventojų (2011) 2
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Anužiaĩ
Kilmininkas: Anužių̃
Naudininkas: Anužiáms
Galininkas: Ãnužius
Įnagininkas: Anužiaĩs
Vietininkas: Anužiuosè

Anužiai – kaimas pietrytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 15 km į pietryčius nuo Kartenos ir 3 km į pietvakarius nuo Kalniškių, Alanto kairiajame krante, prie Blidakės upelio, šalia Tyro (Kalniškių) durpyno. Teritorijos plotas – 426,14 ha.[2] Kaime yra 4 sodybos, 1 sodybvietė, 1 ūkinis statinys ir 1 ūkinių statinių kompleksas,[3] neveikiančios kapinės, veikia Baltuonių kalakutų ūkis.

Etimologija redaguoti

Tai asmenvardinis vietovardis, kilęs iš pirmojo naujakurio Anužio vardo (pavardės) daugiskaitos formos.

Geografija redaguoti

Kaimas ribojasi su Kalniškiais, Balsiškiais, Lūgnaliais ir Blidakiais. Iš rytų ir šiaurės rytų jį juosia Alantas, skiriantis nuo Lubių ir Čiūželių. Pietryčiuose per kaimą teka Blidakė, o vakariniu pakraščiu – Juodupis. Centrine dalimi eina kelias  2307  Kartena–Kalniškiai–Anužiai .

Didžioji teritorijos dalis dirvonuoja arba dirbama. Pakraščiuose auga Rėžių, Vilaitinės ir Bumbulių miškai. Medžiais ir krūmais apaugęs ir Alanto slėnys.

Istorija redaguoti

Šalia Tyro durpyno rastas gludinto akmens kirvis keturkampe pentimi[4] liudija, kad pirmieji gyventojai – baltai, kaimo žemėje apsigyveno II tūkstm. II pusėje – I tūkstm. pr. m. e.[5]

Anužių kaimas Šateikių dvaro plėšininių žemių pakraštyje tarp Alanto upės ir Tyro durpyno susiformavo XVII a.[6] Nuo įsikūrimo jis turėjo savo kapines, kuriose laidotos daugiausia maro ir kitų užkrečiamųjų epideminių ligų aukos.[7]

 
Anužiai (rus. Ануже) 1872 m. carinės Rusijos generalinio štabo karininkų parengtame Kretingos apylinkių plane

1845 m. buvo 11 katalikų sodybų. Jose gyveno Adomo Jokūbausko, Nikodemo Valančiaus, Ešmontų, Jono Dauginčio, Antano Stropaus, Jono Brazdausko, Juozapo Pryžlino, Marcijono Jazdauskio, Juozapo Gapalo, Antano Žylio ir Mykolo Banio šeimos.[8]

1846 m. buvo 13 dūmų.[9] 1849 m. Šateikių dvaro Aleksandravo palivarke lažą ėjo 118 baudžiauninkų.[10] Panaikinus baudžiavą kaime buvo suformuota 30 žemės sklypų, už kuriuos 1870 m. Šateikių grafo Pranciškaus Pliaterio turto paveldėtojams išperkamuosius žemės mokesčius mokėjo 94 valstiečiai.[11]

1865–1872 m. kaime buvo 12 sodybų.[12] XX a. pr. Anužiai tapo didžiausiu Kalniškių apylinkės kaimu. Jame 1913 m. stovėjo jau 20 sodybų.[13]

Minint krikščionybės jubiliejų, 1901 m. senojoje kryžkelėje pastatytas kaltinis ornamentuotas kryžius su anotacine lentele: žem. Pundatore Anužiu soda.[14]. Ta pačia proga kaimo kapinėse iškilo pora kaltinių kryžių, o tarp jų – medinė koplytėlė. Dar viena koplytėlė ir pora ąžuolinių kryžių kapinėse pastayti 1914 m., siekiant apsisaugoti nuo bręstančio pasaulinio karo.[15].

 
Jubiliejinis krikščionybės kryžius, pastatytas 1901 m.

Bažnytinės metrikų knygos liudija, kad 1916–1921 m. kaime mirė 28 gyventojai (12 vyrų, 16 moterų), iš kurių 15 buvo suaugę, o 13 – vaikų. Dažna liga buvo džiova, o nuo senatvės mirė 7 senoliai. Mirusiuosius Kartenos parapijos kapinėse laidojo kitą dieną po mirties, rečiau – po dviejų-trijų dienų, o Antanas Vaitkus išlydėtas tą pačią dieną. Tuo tarpu depresijos ištikta savižudė Barbora Gaudutienė 1917 m. rugsėjo 24 d. palaidota kaimo kapinėse.[16]

 
Anužiai 1915 m. vokiečių karo topografų parengtame plane

1923 m. registruoti 26 ūkiai.[17] Stambiausias ūkininkas buvo Antanas Jedenkus, valdęs 35,87 ha žemės.[18] Prie daugelio sodybų stovėjo šeimynas saugantys kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai.

Kaimo laukai, pievos, ganyklos, miškai turėjo savo vardus: Beskarbinė, Daržalis, Gandrasnapis, Gandrinis, Gretinis, Gumbinė, Jezavitėnė, Karvaskrandis, Kapinis, Mažioninė, Oudėgalė, Pataškė (Paribė), Paukštlaukis, Peklinė (Peklapelkė, Peklatyris, Piktyris), Piktpelkė, Pizoninė, Pyplinė, Šeškinė (Šeškalaukis, Šeškų laukas), Vaivorykštė, Varlinė, Žydange (Žydų dangus).[19]

Sovietams sudarant Kartenos valsčiaus Žemės fondą, 1940 m. spalio 31 d. buvo nusavintas 8,90 ha dydžio Juozo Raišuočio ūkis, o iš Antano Jedenkaus atimta 5,87 ha.[20]

 
Anužiai po Lietuvos žemės reformos

1944 m. besitraukiantys vokiečių kareiviai užminavo kaimą su Lubiais jungusį tiltą. Grįžusios sovietų valdžios pareigūnų įsakymu spalio 25 d. kaimo vyrai bandė tiltą išminuoti ir pataisyti, tačiau sprogmenims detonavus vietoje žuvo arba mirtinai buvo sužeisti K. Jankauskas, A. Jedenkus, S. Juška, broliai J. Ir K. Kidikai, Mačiulis ir K. Norvaiša. Jiems atminti artimieji prie kelio pastatė kryžių.[21]

Sovietams vėl okupavus kraštą, apylinkės miškuose būrėsi Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos partizanai. Jie nužudė Kalniškių apylinkės pirmininku sovietų valdžios paskirtą Anužių gyventoją Kazimierą Šlimą.[22]

Partizaniniame judėjime dalyvavo ir Anužių gyventojai, iš kurių kovoje su sovietų saugumo vidaus kariuomenės kariais ir stribais žuvo Vytautas Gaudutis, Vladas Domarkas, ryšininkas Konstantinas Mačiulskis.[23] Sovietų saugumui baigiant slopinti rezistencinį judėjimą, kaime 1951 m. nukauti Kardo rinktinės partizanai Kazimieras Mikalauskas, Julija Mikalauskienė, Selestinas Stonkus, rinktinės vadas Antanas Jonauskas-Genys su sužadėtine Elena Kniežaite-Gegute.[24]

Prasidėjus žemės ūkio kolektyvizacijai, kaimas tapo Marytės Melnikaitės, vėliau – Kalniškių kolūkio dalimi.[25] Anužiai buvo didžiausias kolūkio kaimas. Jame nuo 1958 m. veikė Lūgnalių pradinė mokykla, o 1960 m. atidarytas felčerių-akušerių punktas.[26]

Mokyklai priklausė du kambariai, iš kurių viename veikė visos keturios klasės, o kitame gyveno mokytoja. Ją lankė iki 20 vaikų, o mokytojavo Ona Narmontaitė, Stasė Vaitkutė, Audronė Latakaitė, Janina Reikaitė-Jacevičienė, Adelė Bernotavičiūtė, Ona Kugrytė, Virginija Viskontaitė ir kt.[27]

Įsibėgėjus melioracijai, kaimas XX a. 8 dešimtmetyje pradėjo nykti, o jo gyventojai kėlėsi į Kalniškius, Lubius, Karteną ir kitas gyvenvietes.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 Aleksandravo seniūnija, Kartenos valsčius
1918–1940, 1941–1944 Kalniškių seniūnija, Kartenos valsčius
1940–1941, 1944–1963 Kalniškių apylinkė, Kartenos valsčius
1963–1995 Kartenos apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Kartenos seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2011 m.
1845 m.[28] 1902 m.[29] 1923 m.sur.[30] 1959 m.sur.[31] 1970 m.sur.[32] 1979 m.sur.[33] 1989 m.sur.[34] 2001 m.sur.[35] 2011 m.sur.[36]
102 160 149 104 98 47 18 7 2


Kultūros paveldas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. ↑ Teisės aktų registras. – 2016 m. lapkričio 2 d. – Nr. 26124
  3. ↑ Kretingos rajono savivaldybė. Žemėlapis. – VĮ Lietuvos registrų centras. – Vilnius, 2021 Archyvuota kopija 2021-12-06 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Artefaktas saugomas Kretingos muziejaus archeologijos rinkinyje. – Inv. Nr. KM GEK-2802
  5. ↑ Ona Bagušienė, Rimutė Rimantienė. Akmeniniai gludinti dirbiniai. – Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1974. – T. 1. – P. 88-89
  6. ↑ Julius Kanarskas. Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d. – P. 10
  7. ↑ Julius Kanarskas. Anužių k. kapinės (Kartenos apyl., Kretingos raj. Kretinga, 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 167
  8. ↑ Регистръ Кoрцянскаго прихода Римско католическаго исповѣданія 1845 года октября 11 дня. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723, – L. 78v-79
  9. ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 141 (Anuzie)
  10. ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, a. v. 3058
  11. ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. Составленъ в 1870 году. – Ковна, 1870. – C. 81
  12. ↑ Карта г. Ковенской и Курляндской. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1865–1866 гг.
    Карта г. Ковенской, Курляндской и части Пруссіи. – Рядъ Х. Листъ Ӏ. – Топ. Васильевъ, топ. Ѳедотовъ. – 1872 г.
  13. ↑ Карта Ковенской губ. и части Пруссіи. – III-10. Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. – Топ. Грицанъ, Кедровъ. – Печатано въ 1913 г.
    Karte des westlichen Russlands. – J18. Korciany. – (1915)
  14. ↑ Kretingos rajono mažosios liaudies architektūros ir dailės paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 17. – L. 81
  15. ↑ Kretingos rajono mažosios liaudies architektūros ir dailės paminklai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 17. – L. 142
  16. ↑ Kartenos RKB mirties metrikų knyga. 1908–1921 m. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1513, ap. 1, a. v. 8. – L. 116, eil. Nr. 6, l. 122v, eil. Nr. 72, l. 123, eil. Nr. 77, l. 124, eil. Nr. 28, l. 134v, eil. Nr. 80–81, l. 139v, eil. Nr. 135, l. 150v, eil. Nr. 42, l. 151v, eil. Nr. 51, l. 152, eil. Nr. 58–59, 62, l. 156, eil. Nr. 104–105, 107, l. 164, eil. Nr. 202, l. 191v, eil. Nr. 102, l. 201, eil. Nr. 2, l. 206v, eil. Nr. 51, l. 207, eil. Nr. 59, l. 212v, eil. Nr. 111, l. 214, eil. Nr. 122
  17. ↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
  18. ↑ Vytautas Skebas. Žemės ūkio Kartenos valsčiuje (1940–1941, 1944–1951). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 270
  19. ↑ Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 966–967
  20. ↑ Vytautas Skebas. Žemės ūkio Kartenos valsčiuje (1940–1941, 1944–1951). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 270
  21. ↑ Kretingos rajono Kartenos seniūnijos išnykę kaimai. 2016 metų etnografinės ekspedicijos medžiaga. Parengė Nijolė Vasiliauskienė. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2016. – P. 11
    Regina Morta Tilvikaitė-Anužienė. Negaliu pamiršti. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. spalio 28 d. – P. 3
  22. ↑ Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys. – 1966 m. rugpjūčio 9 d. – P. 3
  23. ↑ Kartenos valsčiaus partizanai (sąrašas). Sudarė Juozapas Antanas Viluckas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 286–287, 295, 299–300
  24. ↑ Vakarų Lietuvos partizanų sritis: Kęstučio, Prisikėlimo, Žemaičių apygardos. Atlasas. – Vilnius, 2010. – P. 217, 218
  25. ↑ Bronė Butkuvienė. Iš Kartenos kolūkių istorijos (1948–1972 metai). – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 313–320
  26. ↑ Anužiai. – Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1. – P. 79
  27. ↑ Žinios apie Kretingos rajono bendro lavinimo mokyklas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, b. 181. – L. 3
    Kretingos rajono mokyklų 1970–1971 mokslo metų pradžios ataskaitos. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, b. 199. – L. 26
    Kretingos rajono liaudies švietimo darbuotojų sąrašai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 10, b. 53. – L. 5, 6. – B. 176. – L. 10. – B. 177. – L. 12. – B. 179. – L. 15. – B. 180. – L. 17. – B. 183. – L. 18. – B. 185. – L. 17. – B. 187. – L. 20
  28. ↑ Регистръ Кoрцянскаго прихода Римско католическаго исповѣданія 1845 года октября 11 дня. – Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 605, ap. 2, b. 723, - L. 78v-79
  29. ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  30. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  31. ↑ Anužiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 79 psl.
  32. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  33. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  34. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  35. ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  36. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  37. ↑ Koplytėlė su Marijos Sopulingosios skulptūromis (2), Kretingos rajono sav., Kartenos sen., Anužių k.

Nuorodos redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  KARTENA – 6 km
Balsiškiai – 3 km 		Kalniškiai – 1 km Lubiai – 2 km
PLUNGĖ – 18 km 		 
Bumbuliai – 6 km
Budriai – 8 km
     
     
     
Čiūželiai – 1 km
Lūgnaliai – 1 km
Žutautai – 7 km 		Blidakiai – 2 km
Reiskiai – 4 km 		KULIAI – 9 km
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Anužiai_(Kretinga)&oldid=6896782"