Anužių kalva (Kalno Ragas)
| Anužių kalva (Kalno Ragas) | |||
|---|---|---|---|
  Anužių kalva (Kalno Ragas) |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Plotas | 0,37 ha | ||
| Žvalgytas | 1959, 1966 m. | ||
Anužių kalva, vadinama Pilale, Pilimi, Kalno Ragu (saugotinas kultūros paveldo objektas) – aukštumos kyšulys rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Anužiuose (Kartenos seniūnija), 0,4 km į rytus nuo bevardžio upelio pralaidos kelyje 2307 Kartena–Kalniškiai–Anužiai , Alanto kairiajame krante.
Vieta redaguoti
Tai į Alanto ir bevardžio jo intako santaką įsiterpęs šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi pailgas aukštumos kyšulis, kurio ilgis siekia 47–50 m, o plotis – 20–26 metrų. Iš šiaurės vakarų ir šiaurės rytų pusių jį juosia santakos slėnis ir jo pakraščių daubos, o pietryčių ir pietinė dalis susilieja su gretimais laukais.[1]
Teritorijos plotas – 0,37 ha.
100–150 m į šiaurę – šiaurės vakarus stūkso kalva vadinama Pilale, Pylimu.
Istorija redaguoti
Vietos gyventojai aukštumos kyšulį laiko piliakalniu, vadina Pilale, Pilimi, Kalno Ragu.[2]
Padavimai mena, kad šioje vietoje senovėje stovėjusi žemaičių pilis.[3]
1959 m. vietovę žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus),[4] 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos istorijos instituto archeologinė ekspedicija (vadovas Adolfas Tautavičius).[5] Piliakalniams būdingų įtvirtinimų ir kultūrinio sluoksnio neaptikta, tačiau kalva buvo įrašyta į Lietuvos archeologijos atlasą.[6]
Pilalės šiauriniame ir rytiniame pakraščiuose vokiečių kareiviai 1944 m. išsikasė apkasus tiltui per Alanto upę apsaugoti.[7]
Saugotinas kultūros paveldo objektas.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kartenos piliakalnis 7 km | Imbarės piliakalnis 17 km Alko alkakalnis 22 km |
Pakutuvėnų piliakalnis 8 km |
| |||||||
| Mišučių piliakalnis 10 km |
|
Vieštovėnų piliakalnis 10 km | |||||||||
| Antkalnio piliakalnis 15 km | Veiviržėnų piliakalnis 31 km | Stalgėnų piliakalnis 19 km | |||||||||
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 28, eil. Nr. 32
- ↑ Julius Kanarskas. Mitologinės vietos. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 136
Julius Kanarskas. Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d. – P. 5, 7 - ↑ Kretingos rajono kultūros paminklų saugojimo įsipareigojimai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. f. 4, b. 157. – L. 2, 3, 11, 12
- ↑ Anužių piliakalnis II, Kartenos apyl.: archeologinio paminklo pasas. Parengė Juozas Mickevičius, 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 10-18
- ↑ Adolfas Tautavičius. 1966 m. žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Vilnius, 1967. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 246. – L. 21-22
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, 1975. – T. 2. – P. 28, eil. Nr. 32
- ↑ Julius Kanarskas. Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d. – P. 10
Nuorodos redaguoti
- Paalantės piliakalniai. – Švyturys. – 2017 m. balandžio 22 d.
- Anužiai. Tarp Tyro durpyno ir Alanto plytintis kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugsėjo 23 d.