Antroji intifada

Antroji intifada
Priklauso: Izraelio–Palestinos konfliktas
Flickr - Israel Defense Forces - Standing Guard in Nablus.jpg
Izraelio kareivis prie Nabluso
Data 2000 m. rugsėjo 28 d. – 2005 m. vasario 8 d.
Vieta Vakarų Krantas, Gazos Ruožas, Izraelis
Rezultatas Palestiniečių sukilimas numalšintas[1][2][3][4][5][6]
Izraelis atsitraukė nuo Gazos Ruožo
Vakarų Kranto sienos pastatymas
• Smurto sumžėjimas Vakarų Krante
Priežastis Palestiniečių nepasitenkinimas Izraelio okupuotose teritorijose
Konflikto šalys
Izraelio vėliava Izraelis Flag of Palestine - short triangle.svg Palestina:

Palaikymas:
Flag of Iraq (1991–2004).svg Irakas

Vadovai ir kariniai vadai
Izraelis
Ariel Sharon

Avi Dichter
Ehud Barak
Shaul Mofaz
Moshe Ya'alon
Dan Halutz
Gabi Ashkenazi

Yasser Arafat (mirė karo metu dėl natūralių priežasčių)

Mahmoud Abbas
Marwan Barghouti (paimtas į nelaisvę)
Abu Ali Mustafa 
Ahmad Sa'adat (paimtas į nelaisvę)
Nayef Hawatmeh
Hamas flag2.png Hamas vadai
Ahmed Yasin 
Abdel Rantissi 
Khaled Mashaal
Ismail Haniyeh
Mohammed Deif
Kiti vadai
Abd Al Aziz Awda
Ramadan Shalah
Jamal Abu Samhadana 

Nuostoliai
Žuvo 1 010 izraeliečių[7]
  • 644–733 civiliai
  • 215–301 kariai
Žuvo 3 179–3 354 palestiniečiai[8][9][7]
  • 2 739–3 168 nužudyti Izraelio pajėgų
  • 34 nužudyti Izraelio civilių
  • 152–406 nužudyti palestiniečių

Antroji palestiniečių intifada (hebr.האינתיפאדה השנייה‏‎ Ha-Intifāda ha-Shniya), Al-Aksa intifada (arab. انتفاضة الأقصى Intifāḍat al-ʾAqṣā)[10] – palestiniečių sukilimas (intifada), vykęs 20002005 m. Šią intifadą palestiniečiai apibūdina kaip sukilimą prieš Izraelį, o izraeliečiai laiko užsitęsusia Palestinos valdžios ir įvairių Palestinos kovotojų grupių vykdoma teroro kampanija.

RaidaKeisti

Intifados priežastimis yra laikomos Izraelio pasitraukimas iš Pietų Libano konflikto 2000 m. bei nepavykusios derybos tarp Izraelio ir Palestinos Camp David viršūnių susirinkime.[11] Intifada prasidėjo 2000 m. rugsėjį po Arielis Šaronas apsilankymo Šventyklos kalne. Šį apsilankymą palestiniečiai laikė labai provokuojančiu.[11] Tuomet demonstrantai mėtė akmenis į policiją, bet riaušės buvo numalšintos Izraelio kareivių, kurie panaudojo ašarines dujas ir gumines kulkas.

Svarbiausia kovos priemone tapo savižudžiai bombų sprogdintojai. 2001 m. viena Palestinos išsivadavimo organizacijos grupių nužudė Izraelio turizmo ministrą. Per intifadą iki 2002 m. žuvo daugiau kaip 1000 palestiniečių ir daugiau kaip 250 izraeliečių. Gazos Ruože ir Vakarų Krante įsitvirtino Palestinos vietos savivaldos komitetai.[12] 2004 m. lapkritį mirus palestiniečių lyderiui Jesirui Arafatui, padaugėjo vilčių dėl paliaubų paskelbimo. Naujasis palestiniečių prezidentas Mahmudas Abasas ir Izraelio ministras pirmininkas A. Šaronas 2005 m. vasarį pasirašė susitarimą dėl paliaubų. Šarono iniciatyva buvo pastatyta Vakarų Kranto siena, Izraelis pasitraukė iš Gazos Ruožo.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Amos Harel; Avi Issacharoff (1 October 2010). „Years of Rage“. Haaretz. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  2. Laura King (28 September 2004). „Losing faith in the intifada“. Los Angeles Times. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  3. Jackson Diehl (27 September 2004). „From Jenin to Falluja“. The Washington Post. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  4. Zeev Chafetz (22 July 2004). „The Intifadeh is over – just listen“. World Jewish Review. Suarchyvuotas originalas 4 August 2014. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  5. Major-General (res) Yaakov Amidror (23 August 2010). Winning the counterinsurgency war: The Israeli experience. Jerusalem Center for Public Affairs. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  6. Hillel Frisch (12 January 2009). „The need for a decisive Israeli victory over Hamas“ (PDF). Begin–Sadat Center for Strategic Studies. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  7. 7,0 7,1 „B'Tselem – Statistics – Fatalities“. B'Tselem. Suarchyvuotas originalas 1 July 2010. 
  8. „Intifada toll 2000-2005“. BBC News. 8 February 2005. Nuoroda tikrinta 10 November 2012. 
  9. „Field Update on Gaza from the Humanitarian Coordinator“ (PDF). United Nations Office for the Coordination of Humanitarian Affairs. 9 January 2009. Suarchyvuotas originalas (PDF) 24 September 2015. Nuoroda tikrinta 28 September 2014. 
  10. Al-Aqsa Intifada timeline
  11. 11,0 11,1 Pressman, J. The Second Intifada: Background and Causes of the Israeli-Palestinian Conflict. [1] "What caused the outbreak of the second intifada?"
  12. * Intifada. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005