Antonio del Pollaiolo

(Nukreipta iš puslapio Antonio del Pollaiuolo)

Antonijas Polajuolas (it. Antonio del Pollaiolo arba Antonio del Pollaiuolo, tikr. Antonio Benci, apie 14321496 m. vasario 4 d.) – italų XV a. ankstyvojo renesanso tapytojas, grafikas, skulptorius ir auksakalys iš Florencijos.

Antonijo Polajuolo portretas (1568 m. iliustracija Giorgio VasariLe Vite“)

Biografija

redaguoti

Antonijas Polajuolas gimė apie 1432 m. Florencijoje paukštininko Antonio Benci šeimoje. Jis ir šiek tiek jaunesnis jo brolis Piero vėliau prisiėmė pravardę nuo tėvo verslo − prekybos naminiais paukščiais. Spėjama, kad jis mokėsi auksakalio amato pas Lorenzo Ghiberti sūnų Vittore, o jo brolis Piero − tapybos pas Andrea del Castagno. Nuo 1457 m. jis buvo įtrauktas į Šv. Jono baptisterijos dekoravimo darbus. Apie 1470 m. broliai atidarė nuosavas dirbtuves Florencijoje. Daugeliu atveju jie dirbdavo kartu ir sunku išskirti vieno kurio iš jų darbą. Antonio Polajuolo įnašas spėjamas iš jam priskiriamos bronzinės to meto skulptūros „Herkulis nugali Antėją“ (Bargello muziejuje) ir vienintelės išlikusios graviūros „Dešimties nuogų vyrų mūšis“, atspausdintos apie 1470-ųjų viduryje Francesco Squarcione dirbtuvėse Padujoje. Antonijas vaizdavo įsiręžusių ir įsitempusių vyrų kūnus. Spėjama, kad tokį realistinį vaizdavimą Antonijas galėjo pasiekti tik studijuodamas raumenis kūnų skrodimo metu. Jo rankai priskiriami maži paveikslai „Herkulis nugali Antėją“ ir „Herkulis ir hidra“ Uficių galerijoje.

1472 m. Antonijas Polajuolas įstojo į Florencijos Šv. Luko dailininkų gildiją. Daugelį dirbinių jam užsakinėjo to meto įtakingiausia Florencijos Medičių giminė. Su broliu Piero Antonijas dirbo San Miniato ir Santissima Annunziata bažnyčiose ties tapybos darbais (pastarasis, vaizduojantis Šv. Sebastijoną, yra Londono nacionalinėje galerijoje). 1484 m. Antonijas, kartu su broliu Piero, atvyko į Romą darbams ties popiežiaus Siksto IV kapu, ant kurio Antonijas iškalė savo autografą. 1492 m. Antonijas pradėjo darbus ties popiežiaus Inocento VIII kapu, kurie užtruko iki skulptoriaus mirties 1498 m. Šiame kape pirmąkart buvo iškaltas sėdinčio popiežiaus portretas − modelis, kuris tapo įprastu daugelyje vėlesnių popiežių kapų. Abu Antonijo Polajuolo popiežių kapai yra Šv. Petro bazilikoje. Spėjama, kad Antonijas Polajuolas galėjo būti nukalęs Romulo ir Remo skulptūras pagarsėjusiai statulai „Kapitolijaus vilkė“. Dailininkas ir skulptorius mirė 1498 vasario 4 d. Palaidotas šalia kiek anksčiau mirusio brolio Piero San Pietro in Vincoli bažnyčioje Romoje.

Darbų galerija

redaguoti

Nuorodos

redaguoti