Antanas Vivulskis
| Antanas Vivulskis | |
|---|---|
| |
| Antanas Vivulskis | |
| Gimė | 1877 m. vasario 20 d. Totma, Vologdos sritis, Rusija |
| Mirė | 1919 m. sausio 10 d. (41 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Rasų kapinės |
| Veikla | architektas, skulptorius |
 Vikiteka |
Antanas VivulskisVikiteka |
Antanas Vivulskis (lenk. Antoni Wiwulski, 1877 m. vasario 20 d. Totmoje, Vologdos sritis, Rusija – 1919 m. sausio 10 d. Vilniuje) – lietuvių architektas ir skulptorius, kūręs dabartinės Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje.
BiografijaKeisti
Gimė Rusijos gilumoje, kur jo tėvas mokęsis miškų ūkio mokykloje buvo likęs dirbti. Po tėvo mirties su motina sugrįžo į Lietuvą. 1919 m. sausį Vilniuje dalyvavo kovoje prieš Raudonąją armiją. [1]
1897–1901 m. studijavo architektūros akademijoje Vienoje, 1902–1909 m. aukštojoje dailės mokykloje Paryžiuje.
ProjektaiKeisti
- Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, Vilnius (1907 m. – projektas, 1913–1915 m., 1937–1939 m. – statyba, nebaigta; po perstatymo 1965 m. – Vilniaus statybininkų kultūros rūmai, architektas Algimantas Mačiulis);
- 1910 m. skulptūrinė kompozicija-paminklas Žalgirio mūšio 500-osioms metinėms (Krokuva, Lenkija; per II pasaulinį karą nugriautas, vėliau atstatytas);
- Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia, Raseinių rajonas (1903 m. – projektas, 1912–1924 m. – statyba);
- 1916 m. Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno (Vilnius; nugriauti 1950 m., atstatyti 1989 m., architektas Henrikas Kęstutis Šilgalis);
- 1917 m. T. Kosciuškos paminklinė lenta Šv. Jonų bažnyčioje (Vilnius).
ĮamžinimasKeisti
Vilniaus mieste (Naujamiesčio seniūnija) yra gatvė, pavadinta Antano Vivulskio vardu.
Trijų Kryžių paminklas ant Plikojo kalno (Vilnius).
Paminklas Žalgirio mūšiui Krokuvoje.
Antanas Vivulskis. Besišypsančio vyriškio portretas (1911 m.). Lietuvos nacionalinė dailės galerija.
Ankapinis A. Vivulskio paminklas Rasų kapinėse.
_monument_in_Krakow.jpg)
2019.01.10 Vilniuje, Užupio g. 5 namo atidengtas bronzinis paminklas Antanui Vivulskiui atminti - ant namo sienos pakabinta milinė, kokią savanoris A. Vivulskis atidavė jį sargybos poste pakeisti atėjusiam kitam savanoriui.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Wilno. Przewodnik krajoznawczy Juljusza Kłosa Prof. Uniwersytetu St. Batorego. Wydanie trzecie poprawione, Wydawnictwo Wileńskiego Oddziału Polskiego Towarzystwa Turystyczno-Krajoznawczego, Wilno 1937, s. 37
LiteratūraKeisti
- Antanas Vivulskis (1877–1919): tradicijų ir modernumo dermė / Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002. – 163 p.: iliustr. – ISBN 9986-571-79-0