Antigva ir Barbuda
| |||||
![]() | |||||
Valstybinė kalba | anglų | ||||
Sostinė | Sent Džonsas | ||||
Didžiausias miestas | Sent Džonsas | ||||
Valstybės vadovai | Karolis III Karalius
seras Rodney Williams Gubernatorius
| ||||
Plotas – Iš viso – % vandens |
443 km² (180) nežymi dalis | ||||
Gyventojų – 2017 – Tankis |
93 659 (201) 156,00 žm./km² (44) | ||||
BVP – Iš viso – BVP gyventojui |
2002 (progn.) 0,75 mlrd. $ (176) 10 900 $ (62) | ||||
Valiuta | Rytų Karibų doleris (EC$) | ||||
Laiko juosta – Vasaros laikas |
UTC -4 netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Paskelbta
|
nuo Jungtinės Karalystės 1981 m. lapkričio 1 d. | ||||
Valstybinis himnas | Antigvos ir Barbudos himnas | ||||
Interneto kodas | .ag | ||||
Šalies tel. kodas | 1-268 | ||||
Kirčiavimas | Antigvà ir Barbudà[1] |
Antigva ir Barbuda – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje, Mažųjų Antilų salyne, šalia Atlanto vandenyno.
Istorija Keisti
- Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija.
Antigvos ir Barbudos salos apgyvendintos indėnų genčių apie 2400 m. pr. m. e. Vėliau salose apsigyveno karibų ir aravakų gentys, besivertusios žemdirbyste. 1493 m. antrosios savo kelionės metu salas pasiekė Kristupas Kolumbas ir pavadino Santa Maria de la Antigua, Sevilijos miesto bažnyčios garbei. Netrukus salos kolonizuotos, vietiniai gyventojai išnaikinti. 1632 m. salose ispanų užkariautojus pakeitė anglai. Kolonizatoriai Antigvoje ir Barbudoje augino cukranendres, tabaką, o darbams buvo masiškai atgabenami vergai iš Vakarų Afrikos. Vergija panaikinta 1834 m. 1958-1962 m. Antigva ir Barbuda priklausė Vest Indijos federacijai. 1981 m. lapkričio 1 d. šalis tapo nepriklausoma.
Politinė sistema Keisti
Antigva ir Barbuda – konstitucinė demokratinė monarchija, Tautų Sandraugos narė. Faktinis šalies vadovas – JK karalius, šalyje atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 2 rūmų parlamentas: senatas (17 narių, paskirtų generalgubernatoriaus) ir Atstovų rūmai (17 narių, renkamų 5 metų kadencijai).
Administracinis suskirstymas Keisti
Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos parapijos
Didžiausia valsybės sala – Antigva administraciškai suskirstyta į 6 parapijas:
- Šv. Jurgio parapija
- Šv. Jono parapija
- Šv. Marijos parapija
- Šv. Pauliaus parapija
- Šv. Petro parapija
- Šv. Pilypo parapija
Barbuda ir negyvenama Redondos sala turi dependencijos statusą (tačiau įtrauktos į valstybės sudėtį).
Geografija Keisti
Valstybė sudaryta iš Antigvos, Barbudos ir Redondos salų, ieinančių į Mažųjų Antilų salyną. Antigvos sala žema su banguotomis kalvomis, sudarytomis iš vulkaninių uolienų, koralų, kalkakmenių. Aukščiausia vieta – Bogio k. (402 m). Barbuda – lygi koralinė sala su mangrovių miškais ir pelkėmis. Krantai daugiausia lėkšti, su smėlingais paplūdimiais (šalyje jų yra 365). Daug užutėkių ir lagūnų (didžiausia Kodringtono lagūna Barbudos saloje). Bendras kranto linijos ilgis 153 km. Klimatas tropinis; pasatinis. Vid. temperatūra svyruoja nuo 21 °C iki 32 °C per metus. Kritulių 1000–2000 mm per metus. Daugiausiai kritulių iškrinta vasarą. Rudenį dažni tropiniai uraganai. Miškingumas 11 %. Vyrauja tropiniai miškai, mangrovės, pelkės. Didžioji dalis salų ploto naudojama žemės ūkiui. Yra endeminių paukščių ir roplių rūšių. Dėl paviršinio vandens stygiaus kyla gėlo vandens problema. Priešingai nei kitose Pavėjinėse salose Antigvoje nėra nei upių, nei upelių, beveik jokie medžiai neauga savaime.
Ekonomika Keisti
Daugiau nei pusę šalies BVP sudaro pajamos iš turizmo. Taip pat svarbus žemės ūkio sektorius: auginamos cukranendrės, medvilnė, tabakas, citrusiniai vaisiai, bananai. Pramonė daugiausia maisto, apdirbamos vietinės žaliavos: cukraus, gėrimų, konservuotų vaisių gamyba. Žvejyba. Amatinė gamyba. Svarbiausi prekybiniai partneriai yra JAV, Kanada, JK.
Gyventojai Keisti
Dėl intensyvaus vergų gabenimo kolonizacinių laikotarpiu, dabar net 93 % šalies gyventojų sudaro juodaodžiai. Dar 3,4 % sudaro mulatai. Taip pat yra nežymi dalis baltųjų (anglų, airių, portugalų), išeivių iš arabų šalių. Nemaža gyventojų dalis emigravo į JAV, JK, Dominiką, Jamaiką ir ten sudaro bendruomenes. Didžioji tikinčiųjų dalis – krikščionys. 44 % gyventojų priklauso anglikonų bažnyčiai. Kiti – katalikai ir kitų krikščioniškų konfesijų nariai (Jehovos liudytojai, metodistai, Septintosios Dienos adventistai). Taip pat yra išpažįstančių islamą, rastafarizmą, judaizmą, bahajų tikėjimą.
Kultūra Keisti
Šalies gyventojų kultūrai didelę įtaką darė britų kultūra, o šiuo metu – JAV kultūra. Antigvoje ir Barbudoje triukšmingai švenčiamos religinės ir kalendorinės šventės, rengiami karnavalai, gatvių vaidinimai, konkursai. Populiariausia sporto šaka – kriketas. Taip pat mėgstamas futbolas, šalyje yra talentingų lengvaatlečių.
Kita informacija Keisti
Nuorodos Keisti
- Oficiali vyriausybės svetainė
- Turizmo departamento svetainė Archyvuota kopija 2015-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Turistinė informacija Archyvuota kopija 2007-07-12 iš Wayback Machine projekto.