Antigva ir Barbuda

Antigva ir Barbuda
angl. Antigua and Barbuda
Antigvos ir Barbudos vėliava Antigvos ir Barbudos herbas
Vėliava Herbas
HimnasNuostabioji Antigva, mes sveikinam tave

Antigva ir Barbuda žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Sent Džonsas
Didžiausias miestas Sent Džonsas
Valstybės vadovai
 • Karalius
 • Gubernatorius
 • premjeras
 
Karolis III
seras Rodney Williams
Gaston Browne
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
443 km2 (180)
nežymi dalis
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
93 659 (201)
156,00 žm./km2 (44)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,75 mlrd. $ (176)
10 900 $ (62)
Valiuta Rytų Karibų doleris (EC$)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC -4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1981 m. lapkričio 1 d.
Interneto kodas .ag
Šalies tel. kodas 1-268
Kirčiavimas Antigvà ir Barbudà[1]

Antigva ir Barbudasalų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje, Mažųjų Antilų salyne, šalia Atlanto vandenyno.

Istorija redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos istorija.
Taip pat skaitykite: Karibų jūros regiono istorija.

Antigvos ir Barbudos salos apgyvendintos indėnų genčių apie 2400 m. pr. m. e. Vėliau salose apsigyveno karibų ir aravakų gentys, besivertusios žemdirbyste. 1493 m. antrosios savo kelionės metu salas pasiekė Kristupas Kolumbas ir pavadino Santa Maria de la Antigua, Sevilijos miesto bažnyčios garbei. Netrukus salos kolonizuotos, vietiniai gyventojai išnaikinti. 1632 m. salose ispanų užkariautojus pakeitė anglai. Kolonizatoriai Antigvoje ir Barbudoje augino cukranendres, tabaką, o darbams buvo masiškai atgabenami vergai iš Vakarų Afrikos. Vergija panaikinta 1834 m. 1958-1962 m. Antigva ir Barbuda priklausė Vest Indijos federacijai. 1981 m. lapkričio 1 d. šalis tapo nepriklausoma.

Politinė sistema redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos politinė sistema.

Antigva ir Barbuda – konstitucinė demokratinė monarchija, Tautų Sandraugos narė. Faktinis šalies vadovas – JK karalius, šalyje atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas.[2] Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 2 rūmų parlamentas: senatas (17 narių, paskirtų generalgubernatoriaus) ir Atstovų rūmai (17 narių, renkamų 5 metų kadencijai).

Administracinis suskirstymas redaguoti

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos parapijos

Didžiausia valsybės sala – Antigva administraciškai suskirstyta į 6 parapijas:

Barbuda ir negyvenama Redondos sala turi dependencijos statusą (tačiau įtrauktos į valstybės sudėtį).

Geografija redaguoti

 
Antigvos ir Barbudos žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos geografija.

Valstybė sudaryta iš Antigvos, Barbudos ir Redondos salų, ieinančių į Mažųjų Antilų salyną. Antigvos sala žema su banguotomis kalvomis, sudarytomis iš vulkaninių uolienų, koralų, kalkakmenių. Aukščiausia vieta – Bogio k. (402 m). Barbuda – lygi koralinė sala su mangrovių miškais ir pelkėmis. Krantai daugiausia lėkšti, su smėlingais paplūdimiais (šalyje jų yra 365). Daug užutėkių ir lagūnų (didžiausia Kodringtono lagūna Barbudos saloje). Bendras kranto linijos ilgis 153 km. Klimatas tropinis; pasatinis. Vid. temperatūra svyruoja nuo 21 °C iki 32 °C per metus. Kritulių 1000–2000 mm per metus. Daugiausiai kritulių iškrinta vasarą. Rudenį dažni tropiniai uraganai. Miškingumas 11 %. Vyrauja tropiniai miškai, mangrovės, pelkės. Didžioji dalis salų ploto naudojama žemės ūkiui. Yra endeminių paukščių ir roplių rūšių. Dėl paviršinio vandens stygiaus kyla gėlo vandens problema. Priešingai nei kitose Pavėjinėse salose Antigvoje nėra nei upių, nei upelių, beveik jokie medžiai neauga savaime.

Ekonomika redaguoti

 
Paplūdimiai Antigvoje
Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos ekonomika.

Daugiau nei pusę šalies BVP sudaro pajamos iš turizmo. Taip pat svarbus žemės ūkio sektorius: auginamos cukranendrės, medvilnė, tabakas, citrusiniai vaisiai, bananai. Pramonė daugiausia maisto, apdirbamos vietinės žaliavos: cukraus, gėrimų, konservuotų vaisių gamyba. Žvejyba. Amatinė gamyba. Svarbiausi prekybiniai partneriai yra JAV, Kanada, JK.

Gyventojai redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos demografija.

Dėl intensyvaus vergų gabenimo kolonizacinių laikotarpiu, dabar net 93 % šalies gyventojų sudaro juodaodžiai. Dar 3,4 % sudaro mulatai. Taip pat yra nežymi dalis baltųjų (anglų, airių, portugalų), išeivių iš arabų šalių. Nemaža gyventojų dalis emigravo į JAV, JK, Dominiką, Jamaiką ir ten sudaro bendruomenes. Didžioji tikinčiųjų dalis – krikščionys. 44 % gyventojų priklauso anglikonų bažnyčiai. Kiti – katalikai ir kitų krikščioniškų konfesijų nariai (Jehovos liudytojai, metodistai, Septintosios Dienos adventistai). Taip pat yra išpažįstančių islamą, rastafarizmą, judaizmą, bahajų tikėjimą.

Kultūra redaguoti

Pagrindinis straipsnis – Antigvos ir Barbudos kultūra.

Šalies gyventojų kultūrai didelę įtaką darė britų kultūra, o šiuo metu – JAV kultūra. Antigvoje ir Barbudoje triukšmingai švenčiamos religinės ir kalendorinės šventės, rengiami karnavalai, gatvių vaidinimai, konkursai. Populiariausia sporto šaka – kriketas. Taip pat mėgstamas futbolas, šalyje yra talentingų lengvaatlečių.

Kita informacija redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
  2. „Antigua and Barbuda 1981“. Constitute. Suarchyvuota iš originalo 2015-02-21. Nuoroda tikrinta 2024-02-14.

Nuorodos redaguoti

  Antigva ir Barbuda – kelionių gidai, susiję su straipsniu
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Antigva ir Barbuda