Antanas Starkus-Montė

Antanas Starkus
Gimė	1919 m. spalio 29 d. Zubiškiai (dab. Vairiškiai), Šimonių valsčius
Mirė	1949 m. lapkričio 1 d. (30 metų) Šimonių giria, dab. Anykščių raj.
Tėvas	Julius Starkus
Vaikai	Antanas

Veikla	rezistentas
Pareigos	Algimanto apygardos vadas

Antanas Starkus–Montė (taip pat Antanas Rickus, Blinda; 1919 m. spalio 29 d. Zubiškiuose, Šimonių valsčiuje – 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje) – Lietuvos partizanas, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, antrasis Algimanto apygardos vadas.

Biografija redaguoti

Baigęs pradžios mokyklą Adomynėje, gyveno ir dirbo tėvų ūkyje. Apie 1940 m. išėjo savanoriu tarnauti į Lietuvos kariuomenę. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai grįžo į tėviškę. 1941 m. vasarą suorganizavo partizanų būrį, kuris atkūrė lietuvišką valdžią Šimonių apylinkėje. 1941 m. rudenį išėjo savanoriu į vokiečių kariuomenę. 1944 m. pavasarį jis pasitraukė iš tarnybos ir grįžo į gimtinę, kur suorganizavo Šimonių valsčiuje veikusį partizanų būrį.

1944 m. vasarą jis įstojo į Lietuvos laisvės armiją. Buvo pasiųstas į Rytų Prūsiją, kur 4 mėnesius mokėsi Abvero žvalgybos mokykloje Nr.203. 1945 m. sausio 21 d. buvo parskraidintas į gimtinę, turėjo Antano Rickaus slapyvardį. Su 8 desantininkais parašiutu nusileido Kupiškio apylinkėse. Šimonių girioje suorganizavo partizanų būrį, buvo jo vadu, turėjo Blindos slapyvardį. Būriui įsijungus į Šarūno rinktinę, jis buvo šios rinktinės Algirdo kuopos vadas. 1947 m. pradžioje kuopai priklausė 8 būriai, kurio partizanai veikė Viešintų, Šimonių, Kupiškio ir Skapiškio valsčiuose. Tais pačiais metais A. Starkus-Blinda tapo naujai įkurtos Algimanto apygardos vado Antano Slučkos-Šarūno pavaduotoju, Šarūno rinktinės vadu.

1948 m. balandžio 15 d. tapo Algimanto apygardos štabo viršininku, spalio mėn. – apygardos vadu, pasikeitęs slapyvardį ir tapęs Monte. Jo vadovaujami partizanai daugiausiai veikė dab. Anykščių rajono šiaurinėje dalyje.

Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Šimonių girioje kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 3-iojo bataliono kareiviais. Apygardos vadas susisprogdino kartu su bendražygiais apsuptame štabo bunkeryje. Palaikai buvo užkasti žuvimo vietoje. Vėliau slapta A. Starkus–Montė buvo perlaidotas Adomynės kapinėse. 1992 m. kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (unikalus kodas registre 2264).

Šeima redaguoti

A. Starkus augo vidutinio ūkininko, turėjusio 14 ha žemės, šeimoje. Buvo vedęs, turėjo sūnų Antaną. Brolis Feliksas Starkus (1920–1947) buvo laisvės gynėjas, Birželio sukilimo Šimonių miestelyje vadas, Algimanto apygardos partizanas.

Atminimo įamžinimas redaguoti

A. Starkui–Montei buvo pripažintas Kario savanorio statusas, suteiktas partizanų pulkininko laipsnis (po mirties, 1999 m.).
Įamžinta žūties vieta šalia Priegodo ežero Šimonių girioje (unik. kodas 25104).^[1]
Adomynės kapinėse Antano Starkus-Montės ir kitų partizanų kapas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą (u. k. 2264 Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.)
2018 m. 100-sioms gimimo ir 70-sioms mirimo metinėms atidengtas paminklas (šalia Utena-Kupiškis kelio).

Šaltiniai redaguoti

↑ „Partizanai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-16.

Nuorodos redaguoti

[1] „Partizanai“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2016-02-16.

[1]