Antanas Macijauskas
Antanas Macijauskas | |
---|---|
Gimė | 1874 m. kovo 31 d. Pasvaliečiai, Pabiržės valsčius, Rusijos imperija |
Mirė | 1950 m. kovo 28 d. (75 metai) Daumėnai, palaidotas Pabiržėje, Biržų rajonas |
Veikla | Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas |
Alma mater | Peterburgo technologijos institutas |
Vikiteka | Antanas Macijauskas |
Antanas Macijauskas (Maciejauskas, 1874 m. kovo 31 d. Pasvaliečiuose, Pabiržės valsčius – 1950 m. kovo 28 d. Daumėnai, palaidotas Pabiržėje, Biržų rajonas) – Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas.
Biografija
redaguoti1891 m. baigė Panevėžio realinę gimnaziją, 1898 m. – Peterburgo technologijos institutą, inžinierius.
1900 m. Sankt Peterburge išleido lietuvišką žemėlapį „Žemėlapis lietuviškai latviško krašto“. Rusijos imperijos cenzūrai uždraudus jo platinimą, Vyriausiosios spaudos reikalų valdybos viršininkui kunigaikščiui N. V. Šachovskojui iškėlė bylą ir ją laimėjo įrodęs, kad lietuviškosios spaudos draudimas yra juridiškai neteisėtas, nes nebuvo išleista jokio įsakymo spaudai lietuviškomis raidėmis drausti. Byla buvo vienas pagrindų baigti spaudos draudimą.[1]
Vadovavo P. Vileišio 1900 m. įsteigtoms mechanikos dirbtuvėms Vilniuje. 1902–1913 m. dirbo fabrikų inspektoriumi Rygoje, dalyvavo Lietuvių pašalpos draugijos veikloje, 1903–1904 m. pirmininkas. Rygoje su kitais įkūrė muzikos ir teatro draugiją „Kanklės“, kuri veikė 1904–1914 m., laikraštį „Rygos garsas“ (ėjo 1909–1917 m.), 1905 m. įsteigė lietuvišką knygyną, kuris veikė iki 1920 m. Leido populiarias pažintines, publicistikos, grožines knygeles, „Tėvynės kalendorių“ (ėjo 1906–1913 m.), 1906 m. išleido V. Kudirkos „Tautinę giesmę“.
Nuo 1912 m. Lietuvių mokslo draugijos narys. 1913 m. Šeduvoje įsteigė žemės ūkio mašinų dirbtuves, 1914–1918 m. kaip karo prievolininkas dirbo Turkestane, medvilnės ir aliejaus gamyklos Kokande ir higroskopinės vatos įmonės direktorius.
Grįžus į Lietuvą 1919 m. – Susisiekimo ministerijos vyresnysis inspektorius, geležinkelių tarybos narys, geležinkelių departamento direktorius, nuo 1924 m. Technikos inspekcijos, nuo 1925 m. Statybos inspekcijos vyr. inspektorius. 1922–1923 m. Lietuvos atstatymo komisaras, nuo 1931 m. vertėsi privačia statybų inžinieriaus praktika.
Kūryba
redaguotiSuprojektavo tautinio stiliaus kooperatyvo „Tulpė“ gyvenamąjį namą Kaune (1925 m.), neoklasicistinę Švėkšnos Saulės gimnaziją (architektas Jonas Salenekas, 1928 m.).
1895–1904 m. slapyvardžiais A. A., A. Adata, A. Agaras, Aguonaitis, A. Aitvaras, A. Geležninkas, Pagaikštis, Beržas, M-ys ir kt. bendradarbiavo laikraščiuose „Varpas“, „Ūkininkas“, „Vilniaus žinios“, „Vienybė lietuvninkų“. Parengė lietuvių kalbos gramatiką (1902 m., lenkų kalba), vokiečių–lietuvių, rusų–lietuvių vadovėlį (abu 1907 m.), Technikos žodynėlį (1920 m.), Lietuvių statybos ir puošybos pavyzdžių albumą (1925 m.).[2] [3] 1907 m. A. Agaro slapyvardžiu išleido vadovėlį „Astronomija“.[4]
Įvertinimas
redaguoti- 2004 m. Pabiržėje pastatytas paminklas, skulptorius Gediminas Piekuras, architektas Evaldas Purlys.
Literatūra
redaguoti- Vytautas Pocius. Antanas Macijauskas, Vilnius, 2004.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 351 p.
- ↑ Jolita Končienė. Antanas Macijauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 737 psl.
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 307 psl.
- ↑ L. Klimka. Antanas Macijauskas (A. Agaras) ir jo „Astronomija“ (1907 m.) Archyvuota kopija 2008-10-28 iš Wayback Machine projekto.