Atverti pagrindinį meniu

Antanas Kučinskas-Kučas-Gervydas (1900 m. spalio 14 d. Juškuose, Lekėčių valsčius, Šakių apskr. – 1988 m. balandžio 28 d. Putnamo vienuolyno prieglaudoje) – mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas.

BiografijaKeisti

Buvo šeštasis vaikas šeimoje. Baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos – filosofijos fakultete. Jį 1927 m. baigęs, gavo daktaro laipsnį už monografiją „Kęstutis“. Gavęs Alliance Française stipendiją studijavo Prancūzijoje, 1928 m. Grenoblio ir 1938 m. Nansi universitetuose, įgijo teisę dėstyti prancūzų kalba.

19271928 m. Marijampolės marijonų gimnazijos, 19291939 m. Marijampolės mokytojų seminarijos istorijos mokytojas. 19391940 m. Šiaulių berniukų gimnazijos direktorius, 19401943 m. Kauno 5-osios gimnazijos mokytojas, 4-sios gimnazijos direktorius.

1943 m. kovo 16 d. su grupe Lietuvos inteligentų gestapo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, palikęs namuose žmoną Albiną Žilinskaitę, sūnų ir dukrą. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1945 m. Pucke (į šiaurės vakarus nuo Gdansko) TSRS karių išlaisvintas. Nors ir ištvėręs konclagerio kančias bei sunkumus (dar konclageryje jis gyveno su širdies stimuliatoriumi) liko Lenkijoje. Gyveno Varšuvoje. Vėliau kurį laiką gyveno Paryžiuje. 1946 m. atvyko į JAV, 1947 m. Skrantono universiteto profesorius, dėstė Rytų Europos istoriją bei naująsias kalbas. 1967 m. suteiktas profesoriaus emerito vardas.

VeiklaKeisti

Nagrinėjo XIV a. Lietuvos politinę, karų su kryžiuočiais, gyvendamas išeivijoje – ir lietuvių emigrantų istoriją. Pirmasis kompleksiškai tyrė XIV a. antrosios pusės įvykius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įvertino Kęstučio, kaip asmenybės, vietą Lietuvos istorijoje. Spaudai parengė J. Totoraičio vidurinių (1938 m.) ir naujųjų (1939 m.) amžių istorijos vadovėlių.[1]

BibliografijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Valdas SelenisAntanas Kučinskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 185 psl.