Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

Dalis Rokiškio apylinkių žydų (daugiausiai moterys ir vaikai) 1941 m. vasarą buvo laikomi Antanašės dvare. Naktį prieš žudynes tarybiniai belaisviai Degsnės miške iškasė dvi dideles duobes. Žudynių dieną iš Rokiškio į dvarą atvyko Gestapo pareigūnai bei apie 30 Rokiškio saugos junginio karių. Kelią nuo dvaro iki žudynių vietos saugojo Obelių savivaldybės ir geležinkelio stoties pagalbinė policija (120–160 žmonių). Žydus iš dvaro iki žudynių vietos grupėmis po 100 varė Obelių baltaraiščiai. Prieš sušaudymą žydams liepta nusirengti. Žudynės truko visą dieną. Pagal Karlo Jėgerio ataskaitą, tądien nužudyta 1160 žydų: 112 vyrų, 627 moterų ir 421 vaikų. Už operaciją paskirtos 100 rublių premijos 30 Obelių policininkų, 23 Obelių geležinkelio stoties pagalbinių policininkų, trylikai Aleksandravėlės ir dvylikai Kriaunų pagalbinių policininkų.[1]

VietaKeisti

Žudynių vieta ir kapas yra miške prie Antanašės. Žudynių vietoje įkurtas memorialas, įrengtos dvi akmeninės memorialinės plokštės su užrašais jidiš ir lietuvių kalbomis: „ČIA 194 m. NACIAI IR JŲ / VIETINIAI PAGALBININKAI / NUŽUDĖ 1160 ŽYDŲ / (VAIKŲ, MOTERŲ, VYRŲ) // TEBŪNIE ŠVENTAS / NEKALTAI ŽUVUSIŲJŲ / ATMINIMAS“. Žudynių vieta ir memorialas 1993 m. vasario 18 d. paskelbtas nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros vertybe (unikalus kodas – 11144).[2]

ŠaltiniaiKeisti