Antadavainė

Antadavainė
[[Vaizdas:|270px]]

Antadavainė
Koordinatės 55°42′18″š. pl. 25°44′06″r. ilg. / 55.705°š. pl. 25.735°r. ilg. / 55.705; 25.735 (Antadavainė)Koordinatės: 55°42′18″š. pl. 25°44′06″r. ilg. / 55.705°š. pl. 25.735°r. ilg. / 55.705; 25.735 (Antadavainė)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Zarasų rajono savivaldybės vėliava Zarasų rajono savivaldybė
Seniūnija Dusetų seniūnija
Gyventojų (2011) 14
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Antãdavainė
Kilmininkas: Antãdavainės
Naudininkas: Antãdavainei
Galininkas: Antãdavainę
Įnagininkas: Antãdavaine
Vietininkas: Antãdavainėje

Antadavainė – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 10 km nuo Pakniškių.

IstorijaKeisti

 
Paminklas Antadavainės partizanams

1949 m. lapkričio 4 d. kaime žuvo keturi Kunigaikščio Margio rinktinės Lietuvos partizanai, jų tarpe „Audros“ partizanų būrio vadas Feliksas Stasiškis „Smūgis“ (g. 1922 m. Žaibiškių k.) su broliu Broniumi „Sūkurys“ (g. 1924 m.). Žūties vietoje pastatytas ir pašventintas atminimo paminklas.[2]

XVII a. priklausė Užpalių dvarui.


    Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

1557 metaiKeisti

Valakų reforma. 1557 m. įvykdyta LDK žemės reforma. Jos metu visa didžiojo kunigaikščio dvaro ir valsčiaus žemė buvo jungiama į vieną plotą, padalintą valakais (1 valakas – maždaug 21,38 ha). Valakai burtų keliu dalijami valstiečių kiemams. Valakai buvo 4 rūšių: geros, vidutiniškos, prastos ir labai prastos žemės. Vidutiniškai vienam ūkiui teko apie 16 ha žemės. Kaime įsigalėjo rėžių sistema ir trilaukė sėjomaina: pūdymas, žiemkenčiai ir vasarojus. Po reformos valstiečių sodybos, prieš tai išsidėsčiusios pavieniui, buvo sukeltos į gatvinio tipo kaimus, įkurtus prie jiems priklausančių valakų. Reforma įtvirtino feodalinę žemės nuosavybę ir baudžiavinius santykius, griežtai atribojo valstiečius nuo bajorų. Per reformą sukurta žemėnaudos sistema gyvavo iki baudžiavos panaikinimo.[3]

1663 metaiKeisti

Nuo seniausių laikų Antadavainėje gyveno žmonės. Augino vaikus, meldėsi, džiaugėsi ir liūdėjo, bet buvo laimingi. Viduramžiais Antadavainė priklausė karališkajam Užpalių dvarui, o nuo1861 m., susikūrus Užpalių valščiui, priklausė jam. Antadavainės kaimas mokesčius mokėjo Užpalių dvarui- zlotais ir grašiais. Be mokesčių dvarui į savaitę dvi dienas reikėjo atidirbti su savo darbo priemonėm ir padargais. Kartą į metus reikėjo duoti pastotę važiavimui į Vilnių arba Rygą. Veždavo prievolę karališkajam dvarui, nes jam priklausė. Vėliau, nuo XIXa. pradžios Antadavainė priklausė Dusetų dvarui, kurio savininkas buvo Pliateris. Rubežius tarp Antadavainės ir Vaiskūnų atitiko Dusetų ir Užpalių skiriamąją ribą.

1663 m. Užpalių dvaro inventoriuje, Antadavainės kaimo sąraše, pateiktame žemiau, užrašyti gyventojai, kurie už žemę mokėjo mokesčius zlotais ir grašiais[4]:

  • Siolo Antedowoynie, liet. kaimas Antadavainės
  • Jozef Romanel, liet. Juozas Romanas – 1/2 valako, 1 kapą 30 gr.
  • Walensy Kayrel, liet. Valentinas Kairelis – 1/4 valako
  • Tuščia žemė (neišnuomota)-9 1/4 valako
  • Ogrody – liet. pasodybinė (po namu):
  • Jan Namnuiiszko ogrod, liet. Jonas Namajuška

Laisvos, neišnuomotos žemės prieš 351 m buvo 9 1/4 valako, t. y. virš 200 ha. Antadavainės ribos buvo suformuotos, nes 1908–1910 m. vykdant žemės reformą ir atliekant matavimus žemės plotas nebekito. Padaugėjo savininkų, ir visa žemė buvo išdalinta.

1765 metaiKeisti

1765 m. Antadavainės kaimo gyventojų sąrašas Ukmergės ap. Inventoriuje [5]. Antadavainėje buvo užrašyti devyni gyventojai, iš kurių du Valiuliai: Jokūbas ir Martynas, kurie mokėjo 70zl. Ir 23gr. mokesčių. Dar gyveno du pan lenkai Piešlakai, kurie vėliau dingo.

1789 metaiKeisti

1789 m. Užpalių dvaro inventoriuje užrašyta Antadavainės kaimo gyventojai ir mokami mokesčiai [6]:

  • Wies Antodeweynie
  • Jan Pieslak, liet. Jonas Pieslakas, 77zl.
  • Jokub Pieslak; liet. Jokūbas Pieslakas, 77zl.
  • Gabryel Pauliuk, liet. Gabrielius Pauliukas, 57zl.22gr
  • Baltramiey Paszkonis, liet. Baltramiejus Paškonis, 77zl.
  • Jokub Walulis, liet. Jokūbas Valiulis, 77zl.
  • Kazimier Wilunasž, liet. Kazimieras Viliūnas, 77zl.
  • Symon Czyczynis, liet Simonas Čyžius, 57zl.22gr.
  • Baltroni Woytanis, liet. Baltrus Vaitonis, 96zl.71gr.
  • Marcin Walulis, liet. Martynas Valiulis, 96zl.71gr.

1861 metaiKeisti

Baudžiavos panaikinimo reforma –1861 metais Rusijos imperijoje įvykdyta reforma, kuria panaikinta baudžiava. Naikinti baudžiavą caras Aleksandras II siūlė jau 1856 m., šiam žingsniui pritarė Lietuvos dvarininkai, sutikę paleisti valstiečius be žemės. Reformos manifestas ir nuostatai (viso 17 įstatymų) caro pasirašyti 1861 m. kovo 3 d., o paskelbti kovo 17-balandžio 14 d. Reformą nusakančiais įstatymais numatyta asmens laisvė valstiečiams, teisė disponuoti savo turtu, įsigyti turtą, kreiptis į teismą, laisvai kurti šeimą. Taip pat nustatyta valstiečių savivaldos (valsčių, teismo, seniūnijos) tvarka. Žemė liko dvarininkams, bet šie privalėjo leisti valstiečiams naudotis skirtine žeme už lažą ar piniginę duoklę. Duoklė už 1,09 ha lietuviškose gubernijose neturėjo viršyti 3 rublių, lažas – 23 vyro ir moters darbo dienų per metus.[7]

1908 metaiKeisti

1908 m Antadavainės kaime buvo 15 šeimų. Jos gyveno palei kelią. Prie kelio – gyvenamas namas, o toliau – kiti pastatai. Pagal 1908 m. žemės matavimo planą, buvo atmatuota: [8]

  1. Valiuliui Martynui Mykolo 22deš. 24,2a
  2. Vaitoniui Juozui Mykolo 22deš. 24,2a
  3. Valiuliui Jonui Mataušo 28deš. 30,8a
  4. Sakalnykui Liudvikui Juozo 38deš. 41,8a
  5. Galvydienei Onai Antano našlei 9deš. 9,9a
  6. Galvydžiui Juozui Martyno 14deš. 15,4a
  7. Repšiui Tadeušui Jakovo 20deš. 22,2a
  8. Kiliui Povilui Konstantino 21deš. 23,1a
  9. Mikšiui Juozui Viktoro 22deš. 24,2a
  10. Braukylai Liudvikui Juozo 20deš. 22a
  11. Bisliui Juozui Prano -
  12. Repšiui Kazimierui Juozo 1deš. 1,1a
  13. Vaitoniui Mataušui Martyno 1deš. 1,1a
  14. Baltakiui Stanislovui 1deš. 1,1a
  15. Masiuliui Konstantinui 1deš. 1,1a Iš viso 229deš. 252a

1949–1991 metaiKeisti

1949 m. spalio mėn. iš Antadavainės ir Vaiskūnų kaimų buvo įkurtas pirmas kolūkis vardu „Pagirys”. Pirmininkas – Jonas Vaškelis iš Vaiskūnų k., sąskaitininku – Jonas Garunkštis iš Antadavainės k. 1952 m. „Pagirio” kolūkis buvo prijungtas prie Likunčių „Žvirgždžio” kolūkio ir pavadintas „Spalio” vardu. Metus pagyvavęs „Spalio” kolūkis 1953 m. vėl buvo stambinamas, prie jo prijungė Stasiškių ir Satarečiaus „Vilijos” ir Bikūnų „Pažangos” kolūkius. Kolūkis tapo „Šviesos keliu”. Kolūkio centras įsikūrė Vaiskūnuose tremtinių Baranauskų namuose. Pirmininku dirbo Povilas Merkys, 1953 m. jį pakeitė Antanas Mieliauskas, o nuo 1954 m. iki 1957 m. – Juozas Bajoriūnas. Kolūkyje „Šviesos keliu” buhalteriu dirbo bikūniškis Pranas Ardišauskas, vėliau – Juozas Lingė, apskaitininke – Stasė Dijokaitė iš Kairionių k. 1957 m. „Šviesos keliu” buvo susmulkintas į Bikūnų, Kairionių ir Likunčių. Vėliau „Kairionys” buvo įjungti į Dusetų tarybinį ūkį. Nuo 1971 m. Dusetų valstybiniu žirgynu ir išliko iki kolūkių panaikinimo 1991 m. [9]

Antadavainės kaime 2010 m. tegyveno trys šeimos: Sakalnyko, Valiulio ir Vaitonio namuose Jakimavičius Kaziukas

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[10] 1923 m.sur.[11] 1959 m.sur.[12] 1970 m.sur.[13] 1979 m.sur.[14] 1989 m.sur.[15] 2001 m.sur.[16] 2011 m.sur.[17]
107 91 55 54 29 15 12 14


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Bronius Stašiskis Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto., Feliksas Stasiškis Archyvuota kopija 2013-09-28 iš Wayback Machine projekto.. Utenos krašte veikė 1200 partizanai. Archyvuota kopija 2007-12-27 iš Wayback Machine projekto. parengė Balys Juodzevičius. Utenos krašto enciklopedija. (Minimas gretimas kaimas Vaiskūnai).
  3. http://www.istorikas.lt/savokos/v/valaku-reforma/
  4. LVIA SA -3765, lap.61 atv.62, lenkų kalba
  5. Lietuvos istorijos institutas, „Ukmergės apskrities seniūnijų inventoriai“, Vilnius Academia 1994, ISBN 9986-08-001-0, 61psl.
  6. LVIA SA-3873, lap.21 atv.
  7. https://lt.wikipedia.org/wiki/Baud%C5%BEiavos_panaikinimo_reforma
  8. LCVA (Lietuvos centrinis valstybinis archyvas) f.1250-ap.4-620/833
  9. BRAUKYLIIENĖ Aldona, VENSKIENĖ Nijolė „Vaiskūnai“, Klaipėda, 2014, ISBN 978-9955-18-780-6, 69-72 psl.
  10. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  11. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  12. AntadovainėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 67 psl.
  13. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  14. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  15. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  16. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  17. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.