Ankstyvasis šalpusnis

Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) – astrinių (Asteraceae) šeimos, šalpusnių (Tussilago) genties augalas.

Morfologija

Daugiametis žolinis medingas augalas, turintis vertikalų apie 20-25 cm ilgio šakniastiebį, ant kurio anksti pavasarį išauga vienas ar keletas vienagraižių stiebų. Stiebas paprastas, apsitraukęs baltu, voratinklišku pūku. Pamatiniai lapai 10-20 cm skersmens, apskritoki, šiek tiek dantyti, viršutinė pusė plika, apatinė baltai pūkuota. Žiedai pavieniuose, 2-2,5 cm skersmens, graižuose, geltoni, kraštiniai išsidėstę keliomis eilėmis, liežuviški, piesteliniai, vaisingi, viduriniai vamzdiški. Augalui žydint dieną stiebas būna stačias, o naktį bei nepražydusių ir peržydėjusių egzempliorių – nulinkęs. Graiže subręsta apie 300 vaisių. Tai cilindriški, briaunoti, geltoni lukštavaisiai, kurių viršūnėje yra 2-3 kartus ilgesnis už vaisių plaukelių skristukus. Sėklos subręsta per 10-25 dienas. Nužydėjus, lieka pūkai (lukštavaisis su skristuku), panašūs į pienės pūkus, kuriuos išnešioja (ir taip išplatina) vėjas.

Žydi balandžio-gegužės mėn., lukštavaisiai subręsta gegužės – birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir lukštavaisiais.

Paplitimas

Randamas visoje Lietuvos teritorijoje. Mėgsta molingą dirvą su negiliu podirvio vandeniu, ypač vešlus jis šaltiniuotose vietose. Auga pagrioviuose, molinguose šlaituose, upių ir upelių pakrantėse, bergždynuose. Žemdirbiams jis – piktžolė.

Mityba

Šalpusnio lapus galima dėti į salotas bei sriubas.

Vaistinės augalo savybės

Šalpusnis – žiedai ir pūkai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaistams dažniausiai vartojami lapai. Jie pjaunami birželio mėn. Džiovinami pavėsyje. Išdžiūvę būna bekvapiai, skonis – kartokas, gleivingas. Dedami į prakaitavimą skatinančių vaistažolių mišinius.

Lapuose yra iki 2,63 % karčiųjų glikozidų, sitosterino, galinės, obuolių, vyno, palmitino ir stearino rūgščių, saponinų, 5,18 mg% karotinoidų, 5 mg% askorbino rūgšties, inulino, ir dekstrino, rauginių ir 15,4-18,2 % mineralinių medžiagų, vitamino C.

Šalpusnis mažina uždegimą, todėl jį galima naudoti gydant bronchitą, gerklų ir trachėjos uždegimus, bronchinę astmą ir pleuritą, net pradiniame tuberkuliozės gydymo etape.

Šalpusnis yra lengvinanti atsikosėjimą priemonė. Lapų ir žiedų garais gydomas lėtinis bronchitas.

Nuplautų ir sutrintų šviežių lapų tyrė dedama ant krūtinės – padeda nuo plaučių uždegimo, raudonligės, mėlynių ir tinimų, sąnarių uždegimų.

Šalpusnių lapų stipraus nuoviro kompresai padeda nuo sklerodermos opų.

Šviežios sultys lašinamos į ausį esant ausų uždegimui.

Vaistinės žaliavos rinkimas

Šalpusnių žiedai renkami balandžio–gegužės mėnesiais saulėtą sausą dieną, kai žiedai pilnai išsiskleidę. Skinami tik sveiki, be rudų dėmių lapai, neilgesniais kaip 5 cm lapkočiais. Džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus juos plonu sluoksniu ant tinklo. Kartkartėmis reikia atsargiai pavartyti, kad greičiau džiūtų. Greičiau džius, jei lapai bus išdėlioti balta, pūkuota puse į viršų. Iš 5 kg šviežių lapų gaunama 1 kg sausos žaliavos.

Gerai išdžiovinti lapai yra bekvapiai, viršutinėje pusėje žali, apatinėje – balzganai pūkuoti.