Anglicizmas
Anglicizmai ― žodžiai, posakiai, sintaksės ypatybės ir kt., pasiskolinti iš anglų kalbos.[1][2]
Lietuvių kalboje plačiai žinomi anglicizmai – dizainas, dronas, beisbolas, kompiuteris, lokautas, mačas, mobingas, nokautas, futbolas ir kt.
Atsiranda tiesiogiai iš anglų kalbos verstų posakių, kurie yra nevartotini, pavyzdžiui: angl. to have a good time > liet. turėti gerą laiką, taisoma į gerai praleisti laiką.[3] Plinta angliški jaustukai (angl. wow > liet. vau, taisoma į oho; tai bent, och; angl. ouch > liet. auč, taisoma į oi, ai)[4][5] ir daugybė kitokių nevartotinų, nereikalingų anglicizmų: adapteris = siejiklis; andergraundas = pogrindis, pogrindžio kultūra; biznis = verslas; čipsai = traškučiai; displėjus = ekranas, monitorius; draiveris = tvarkyklė; draivas = polėkis, įkvėpimas; ekskliuzyvinis = išskirtinis, vienetinis; failas = byla, rinkmena; flešas = atmintukas; fitnesas = lengvasis kultūrizmas; grūvas = emocinis ritmas (kalbant apie muziką); hotdogas = dešrainis; kastingas = atranka; lizingas = išperkamoji nuoma; marketingas = rinkodara; menedžeris = vadybininkas; menedžmentas = valdymas, vadyba; interfeisas = sąsaja; emeilas, imeilas = elekroninis paštas, elektroninis laiškas; ofisas = raštinė, biuras, kontora; peidžeris = pranešimų gaviklis, ieškas; spamas = brukalas, (elektroninis) šlamštas; steikas = didkepsnis ir kt.[6][7]
Kadangi anglų kalba priklauso germanų kalboms, anglicizmai yra vieni iš germanizmų.[8][9]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vincas Urbutis (2001-12-10). „Anglicizmai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-02-03.
- ↑ Evalda Jakaitienė (2012-12-04). „Skoliniai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2020-11-25.
- ↑ „Kodėl netaisyklinga sakyti „turėjome gerą laiką“?“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. Suarchyvuotas originalas 2021-10-27. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.
- ↑ „Kuo keisti žargono žodį „vau“?“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas. Suarchyvuotas originalas 2021-10-27. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.
- ↑ Agnė Aleksaitė (2015). „Jausmų raiška jaustukais mokinių kalboje“ (PDF). Lietuvių kalbos institutas. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.
- ↑ „Naujųjų skolinių duomenų bazė“. nsdb.sociolingvistika.lt. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.
- ↑ „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų bankas“. VLKK. Suarchyvuotas originalas 2021-01-27. Nuoroda tikrinta 2021-02-06.
- ↑ Vincas Urbutis (2004-08-20). „Germanizmai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-02-05. „Skoliniai iš dar kitų germanų kalbų dažniausiai vadinami iš tų kalbų pavadinimų padarytais terminais (anglicizmai ir kiti).“
- ↑ Vincas Urbutis (2001-12-10). „Anglicizmai“. VLE. Nuoroda tikrinta 2021-02-05. „Lietuvių kalbos tiesioginių skolinių klasifikacijoje anglicizmai arba visai neskiriami, arba apžvelgiant germanizmų pogrupius teužsimenami Amerikos lietuvių nereti buitiniai anglicizmai (dar vadinami amerikanizmais), kurių tik vienas kitas iš reemigrantų bent kiek žinomas lietuvių tarmėse.“
|
Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |