Anglakalbiai kanadiečiai
| Anglakalbiai kanadiečiai | |
|---|---|
 Dominijos dienos minėjimas (Otava, 1927 m.)
| |
| Gyventojų skaičius | >17 mln. |
| Populiacija šalyse |  Kanada Jungtinės Amerikos Valstijos Didžioji Britanija
|
| Kalba (-os) | anglų (Kanados anglų) |
| Religijos | krikščionybė (protestantai, ypač anglikonai; katalikai) ir kt. |
| Giminingos etninės grupės | kiti kanadiečiai (prancūzakalbiai kanadiečiai), amerikiečiai, įvairios Europos tautos (ypač anglai, airiai, velsiečiai, škotai), indėnai (algonkinai ir kt.) |
 Vikiteka: |
Anglakalbiai kanadiečiai |
Anglakalbiai kanadiečiai (angl. English Canadians, Anglo-Canadians) – viena iš dviejų pagrindinių kanadiečius sudarančių potaučių: iš anglų kilę ir/arba anglakalbiai Kanados gyventojai. 2008 m. 56,9 % kanadiečių save laikė anglakalbiais, dar 16,1 % – dvikalbiais (angliškai ir prancūziškai).[1] Be Kanados, dar yra gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kitur. Vartoja anglų kalbos kanadiečių tarmę. Dauguma tikinčiųjų priklauso krikščionimis protestantams (Jungtinei Kanados Bažnyčiai ir Kanados Anglikonų bažnyčiai, taip pat yra presbiterionų, liuteronų, baptistų ir kt.), apie trečdalis – katalikai.
Didžiausia anglakalbių dalis išlikusi rytinėse provincijose – Niufaundlande ir Labradore (98,5 %), Princo Edvardo saloje (94,2 %), Naujojoje Škotijoje (93,2 %), taip pat Jukone (87,4 %), Saskačevane (85,9 %), Albertoje (82,0 %): sudaro daugumą visose provincijose, išskyrus Kvebeką ir Nunavutą.
Anglakalbiai kanadiečiai susidarė maišantis atvykėliams, besikraustantiems iš Europos šalių (ypač Anglijos) į Kanadą, XVI–XX a. didelė dalis tokių atvykėlių kėlėsi iš JAV. Į Kanadą vyko daugiausia anglai, škotai, airiai, velsiečiai, mažiau – vokiečiai, olandai, vėliau – įvairios tautos. Pirmieji atėjūnai steigėsi Niufaundlando saloje, paskui – (Britanijai 1713 m. užėmus Prancūzijos koloniją Akadiją) ir Naujojoje Škotijoje, Naujaujame Braunsvike, kituose paatlantės srityse. 1763 m. britams užkariavus Naująją Prancūziją, plūstelėjo nauja atvykėlių iš Britų salų banga.
1775–1783 m. vykstant JAV nepriklausomybės karui, apie 40 tūkst. metropolijos šalininkų (lojalistų) iš JAV persikėlė į Kanadą. Dalis jų užėmė jau anksčiau europiečių užgrobtą Šv. Lauryno aukštupio sritį, ir padėjo pamatus Aukštutinės Kanados (būsimosios Ontarijo provincijos) kolonijai. Maišantis anglų, škotų, airių ir kitų tautybių atvykėliams, klostėsi bendra kultūra, besiremianti įvairiomis šių besimaišančių tautų kultūrinėmis bendrybėmis. XIX–XX a. pr. anglakalbiai kanadiečiai susilydė į bendrą naciją, kur vis pasipildo asimiliuodama vokiečių, italų, ukrainiečių, čekų, skandinavų ir kitų tautybių imigrantų palikuonis.
Anglakalbių kanadiečių kultūra artima angliškajai. Senuosiuose paatlantės miestuose išliko tradiciniai angliškos architektūros kraštovaizdžiai. Gimininė linija angliško pobūdžio. Dabartinei kultūrai labai didelę įtaką daro amerikiečių kultūra.
Atskiros anglakalbių kanadiečių bendruomenės išlaikiusios tradicinį kaimo būstų išplanavimą, tradicinės virtuvės bruožų, tautinių papročių ir europietiškos kilmės švenčių (pvz., Škotijos globėjo Šv. Andriaus dienos minėjimą). Iškilo savitas kanadietiškas folkloras (medkirčių legendos, baladės). Visgi, dėl urbanizacijos liaudies kultūra sparčiai nyksta.[2]
-
Britų javų pjovėjai (Alberta, 1928 m.) -
Airių kilmės vaikai mini Šv. Patriko dieną -
Britų kilmės kalnakasiai (1899 m., Klondaiko aukso karštligė) -
Britiška architektūra Prico Edvardo saloje
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Population by mother tongue and age groups (total), 2011 counts, for Canada, provinces and territories
- ↑ Англо-канадцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.