Angininkų apylinkė
Koordinatės: 54°24′š. pl. 23°43′r. ilg. / 54.40°š. pl. 23.72°r. ilg.
.svg){kind=small} Angininkų apylinkė
| ||
| Centras | Angininkai (1950–1958) Mergalaukis (1958–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Simno valsčius | |
| Apskritis | Alytaus apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Simno rajonas (1950–1959) Alytaus rajonas (1959–1963) | |
| Sritis | Kauno sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Simno seniūnija | ||
Angininkų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.
Istorija Keisti
Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Simno valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Simno rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Gluosninkų apylinkės, dalis Krokialaukio apylinkės ir dalis Simno II apylinkės, o dalis Angininkų apylinkės prijungta prie Pošnios apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Angininkų apylinkė prijungta prie Simno apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
Aniškio tarybinio ūkio Mergalaukio skyrius ir Krosnos MTS [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
32,6 | Aniškio tarybinio ūkio Mergalaukio, Buktininkų ir Dzekaučiznos skyriai [5] | 11 kaimų | |
Šaltiniai Keisti
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 13
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 5
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 1–3
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 43–44
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 17