Andrius Tovianskis
| Andrius Tovianskis
| |
|---|---|
| Gimė | 1788 m. gruodžio 21 d. Antašventėje, Molėtų valsčiuje |
| Mirė | 1878 m. gegužės 13 d. (89 metai) Ciuriche, Šveicarijoje |
| Tėvas | Geraldas Tovianskis |
| Motina | Izabelė Pomarnacka Tovianska |
| Sutuoktinis (-ė) | Karolina Maks Tovianska |
| Veikla | filosofas, mistikas |
| Išsilavinimas | Vilniaus gimnazija |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Andrius Tovianskis (lenk. Andrzej Towiański , rus. А́нджей Товя́ньский; 1788 m. gruodžio 21 d. – 1878 m. gegužės 13 d.) – filosofas, mistikas, tovianizmo grupuotės įkūrėjas, Vilniaus universiteto auklėtinis.
Biografija Keisti
Andrius Tovianskis gimė 1799 m. sausio 1 d. Molėtų valsčiuje, Antašventėje, bajorų tėvų valdytame dvare. Jo tėvas Jokūbas Geraldas dirbo teismo sekretoriumi, vėliau – Vilniaus apskrities žemės teismo notaru. Andriaus Tovianskio motina Izabelė buvo kilusi iš Pomarnackių giminės.[1] Pomarnackių giminė Vilniaus apylinkėse minima jau nuo XVII a.
1809 metais Andrius Tovianskis įstojo mokytis į Vilniaus gimnaziją. Gimnazijos mokslų metais susipažino su Ferdinandu Gutu, kurio namuose prieš kurį laiką rinkdavosi „Uoliojo lietuvio“ masonų ložės nariai.[2] Baigęs gimnaziją A.Tovianskis įstojo studijuoti į Vilniaus universitetą. Iš pradžių studijavo Literatūros ir Laisvųjų menų fakultete, vėliau perėjo į Teisės ir Moralinių mokslų fakultetą. Studijų nebaigė. Vėliau dirbo Vilniaus miesto teismo sekretoriaus padėjėju, sekretoriumi ir asesoriumi. Priklausė Antišubravcų organizacijai.
Religinės grupuotės įkūrimas Keisti
1828 m. gegužės 11 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje A.Tovianskis patyrė religinį apsireiškimą. Dėl to 1832–1833 m. lankėsi Sankt Peterburge, o 1834–1837 m. keliavo po Europą. 1838 m. sugrįžo į tėvynę ir vertėsi namų ūkiu savo tėvų dvare Lietuvoje.
1840 m. A.Tovianskis atvyko į Paryžių, kuriame įkūrė religinę grupuotę (sambūrį), pavadinimu “Dievo reikalas” – (lenk. Koło Sprawy Bożej). Į šią grupuotę jis pritraukė nemažą dalį emigrantų, tarp jų ir žymių žmonių – Adomą Mickevičių, Julijų Slovackį, Severiną Goščinskį, dailininką Valentiną Vankavičių. Sambūryje buvo lenkų, prancūzų, italų kilmės žmonių.
1842 m. Prancūzijos valdžia išsiuntė A.Tovianskį iš šalies įtardami jį špionažu. A.Tovianskis kurį laiką gyveno Briuselyje, po to Ciuriche, kuriame praleido likusį gyvenimą kartu su šeima.
A.Tovianskio mokymas Keisti
Tovianizmas priklauso mesianizmą propaguojančių religinių mokymų grupei. Mesianizmas – tai koncepcija apie žmonijos išgelbėjimą, kurį turi atnešti tam tikslui Dievo pasiųstas antgamtiškasis mesijas.
Tovianizmas buvo nukreiptas į savarankišką religinio gyvenimo kūrimą, siekė puoselėti savo tikėjimą, nesusaistant su bažnyčia. Ypač svarbu atrodė religiniais įsitikinimais nuosekliai grįsti visuomeninę ir politinę veiklą.[3]
A.Tovianskis savo grupuotėje turėjo dideles teises. Jis galėjo klausytis grupuotės narių išpažinčių, dalyti komuniją, suteikti krikšto sakramentą.
Adomas Mickevičius vėliau tovianizmą aprašė laiške 1847 m., kaip moralinį ekshibicionizmą, „brolių“ terorizavimą, veidmainystę, nuolankias dvasines pratybas, stabmeldybę, lyginant su „mistru“ ir juo pačiu. (Panašiai ir Slovackis apibūdino Tovianskio būryje viešpatavusią nuotaiką).[4]
Šeima ir likusieji gyvenimo metai Keisti
Andrius Tovianskis buvo vedęs vilnietę Karoliną iš vokiečių kilmės Maksų šeimos (1805–1878). Su ja susilaukė vaikų. A.Tovianskis mirė Ciuriche 1878 metais. Palaidotas Ciuricho Sihlfeld kapinėse.
Šaltiniai Keisti
- ↑ 04 14. Mistras iš Lietuvos. A. Tovinskio 215 – osioms gimimo metinėms paminėti. Skelbta: Lietuvos Aidas. [1]
- ↑ Rimantas Šalna. Mistras iš Lietuvos. A. Tovinskio 215 – osioms gimimo metinėms paminėti. Skelbta: Lietuvos Aidas. [2]
- ↑ Brigita Speičytė. Mickevičius [3]
- ↑ Adomas Mickevičius. Aidai, 1955, Nr. 10(86) [4]
Literatūra Keisti
- Towiański, Andrzej, 1799–1878. [Laiškas] /Tovianskis (Towiański) Andrius, mistikas, religinės sektos įkūrėjas – Johanui Volfgangui. Antašventė, 1823.06.16. 2 lap. [5]
- Vytautas Berenis. Mesianizmo problema pirmos XIX amžiaus pusės Lietuvos kultūroje. Kultūrologija, Nr. 18, 2010. [6]
- Rimantas Šalna. Mistras iš Lietuvos. A. Tovianskio 215 – osioms gimimo metinėms paminėti/„Lietuvos Aidas“ [7]
- Vyšniauskas Marius. Keletas potėpių Andriaus Tovianskio portretui: jaunystė Vilniuje. [8]
- Agnieszka Zielińska: Towiański nie był ani szpiegiem, ani heretykiem, 2016. [9] Archyvuota kopija 2019-05-26 iš Wayback Machine projekto.
- Макушев В. В. Андрей Товянский, его жизнь, учение и последователи по новым источникам „Русский вестник“, 1879, Nr. 5 ir 10.