Vikipedija

Andrius Rudamina

Andrius Rudamina
Gimė 1596 m.
Senasis Daugėliškis
Mirė 1631 m. rugsėjo 5 d. (~35 metai)
Fudžou, Kinija
Tautybė lietuvis
Tėvas Jonas Rudamina
Motina Dorota Galvelanka

Andrius Rudamina (1596 m. Senajame Daugėliškyje – 1631 m. rugsėjo 5 d. Fudžou, Kinija – SJ, pirmasis lietuvis misionierius, skleidęs krikščionybę Kinijoje. Pirmasis lietuvis, besilankęs Indijoje. 2015 m. Goa valstijoje jam atminti atidengtas paminklinis akmuo.[1]

Biografija redaguoti

Gimė 1596 m. Senajame Daugėliškyje seniūno šeimoje. Jis liko našlaitis, nes motina anksti mirė. Šiek tiek pasimokęs namuose įstojo į jėzuitų kolegiją prie Vilniaus universiteto akademijos. Baigęs filosofijos studijas (tikriausiai viename iš Vokietijos universitetų), A. Rudamina 1617 m. įstojo į Liuveno universitetą studijuoti civilinę teisę.

Liuvene A. Rudamina susižavėjo Lježo kanauninko Jean de Choquier 1611 m. Romoje išleista knyga „Thesaurus politicorum aphorismorum“. Anot knygos autoriaus, visų valstybių, net pačių galingiausių, santvarka laikina, o jų žemiškieji valdovai mirtingi. Prasminga pirmiausia rūpintis amžinaisiais dalykais ir tik tada, atsižvelgiant į Dievo valią, savo tautos gerove. Šis J. Choquiero veikalas, kurį Andrius Rudamina išvertė į lenkų kalbą, du kartus (1652 m. ir 1738 m.) buvo išspausdintas Vilniaus akademijos spaustuvėje.

Sunkiai susirgus tėvui, Rudamina grįžo į Lietuvą, o po tėvo mirties 1618 m. gegužės 31 d. įstojo į jėzuitų noviciatą Vilniuje. Po dvejų metų padaręs pirmuosius įžadus, studijavo teologiją Vilniaus universitete. Po dviejų teologijos studijų metų Lietuvos jėzuitų provincijolas A. Rudaminą kartu su poetu M. K. Sarbievijumi ir M. Zaviša išsiuntė tolesnėms studijoms į Romą. Čia studijuodamas A. Rudamina nusprendė prašytis misijoms į Indiją. 1623 m. per Sekmines jis gavo kunigystės įšventinimus, po to dar metus studijavo teologiją Romoje. 1624 m. rudenį per Lisaboną jis išplaukė į Indiją. Kelionė laivu truko 5 mėnesius. Atvykęs į Goa miestą Indijoje (kur savo misijų veiklą pradėjo šv. Pranciškus Ksaveras), Andrius Rudamina ėmėsi misionieriaus darbo ligoninėse, kalėjimuose, laivuose. Tačiau netrukus jis susirgo maliarija. Vyresnieji, tikėdamiesi, jog žemyninis klimatas bus palankesnis sveikatai, išsiuntė jį į Kiniją. Čia Rudamina pasveiko nuo maliarijos, bet susirgo tuberkulioze.

Kartu su garsiu jėzuitu misionierium Julijum Heni (vienu iš ginčo dėl kinų apeigų katalikų liturgijoje dalyviu) A. Rudamina parašė knygą „Pasikalbėjimas su kunigu“, kurioje išdėstyti atsakymai į įvairius kinų neofitams iškylančius klausimus. Ši knyga kinų kalba išleista Fukieno provincijos Fučou mieste 1630 m. Antrasis jos leidimas buvo 1872 m., o trečiasis – 1922 metais. Andrius Rudamina iki mūsų dienų lieka bene vienintelis lietuvis, parašęs ir išleidęs knygą kinų kalba.

Dėl ligos Rudamina negalėjo leistis į tolimas apaštalines keliones. Jis apaštalavo vietoje, aiškindamas tikėjimo tiesas, klausydamas išpažinčių, lankydamas ligonius. Jo darbą Kinijoje, paskutiniąsias dienas ir mirtį lydėjusius antgamtinius reiškinius aprašė t. Benediktas de Matos knygoje „Vita et mors P. Andree Rudomina ex litteris p. Benedicti de Matos socii eiusdem in missione sinensi“.

Beatifikacija redaguoti

1900 m. Amerikos lietuviai įteikė popežiui Leonui XIII prašymą paskelbti Rudaminą palaimintuoju. Tarpukario laikotarpiu beatifikacija rūpinosi jėzuitai Benediktas Andruška ir Jonas Bružikas. Pokario metais Amerikos lietuvių leistose maldaknygėse išspausdinta kun. St. Ylos malda t. Rudaminos beatifikacijai išmelsti. 1987 m. Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga daug Lietuvos kunigų kreipėsi į popiežių ir Lietuvos vyskupus dėl Rudaminos beatifikacijos. Šių laiškų tekstai išspausdinti „LKB kronikoje”. Iki šiol Rudaminos beatifikacijos byla nėra oficialiai pradėta nei tose vyskupijose, kur jis gyveno ir mirė, nei Romoje.

Išnašos redaguoti

  1. ↑ Lietuvos diplomatai Indijoje ieškojo balto marmuro luito Archyvuota kopija 2015-08-24 iš Wayback Machine projekto.

Literatūra redaguoti

  • Jonas Boruta, Dievo tarnas Andrius Rudamina (1596–1631). Caritas, 1991, nr. 7.
  • O pobożnem pożyciu W. X. Andrzeia Rudominy S. J. Iš: Chokier, Johann Ernest. O odmianie państw y zgubie panujących. Wilno, 1652.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Andrius_Rudamina&oldid=7114792"