Andrius Bendžius
Gimė 1917 m. rugsėjo 13 d.
Rėžgaliai, Kidulių valsčius
Mirė 1994 m. rugpjūčio 11 d. (76 metai)
Vilnius
Veikla istorikas, pedagogas
Partija 1948 m. SSKP
Alma mater 1953 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Andrius Bendžius (1917 m. rugsėjo 13 d. Rėžgaliuose, Kidulių valsčiuje – 1994 m. rugpjūčio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.

Biografija redaguoti

Nuo 1939 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, 19401946 m. Raudonojoje armijoje, nuo 1942 m. 16-oje lietuviškojoje divizijoje. Vykdydamas sovietinės valdžios užduotį 1946 m. Varėnos apskrityje pateko į Lietuvos partizanų pasalą, buvo sužeistas ir tapo neįgalus. 19481989 m. SSKP narys. 1950 m. baigė Respublikinę partinę mokyklą, 1953 m. Vilniaus pedagoginį institutą.

19561991 m. dėstė Vilniaus universitete, 19571961 m. neakivaizdinio mokymo skyriaus prorektorius, 1961–1966 m. Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 19601967 m. ir 19691985 m. SSRS istorijos katedros vedėjas. 1972 m. istorijos mokslų daktaras. 1961–1980 m. tęstinio leidinio „Istorija“ atsakingasis redaktorius. Nuo 1976 m. profesorius. Nuo 1989 m. savarankiškos LKP narys.[1][2]

Bibliografija redaguoti

  • Liaudies švietimas Tarybų Lietuvoje: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1967. – 15 p.
  • Bendrojo lavinimo ir aukštoji mokykla Tarybų Lietuvoje (1940–1970 m.). – Kaunas, 1973. – 336 p.
  • Развитие высшего образования в Литовской ССР за последние 30 лет / Andrius Bendžius, Jonas Kubilius. – Vilnius: VU, 1975. – 31 p.
  • Vilniaus universiteto istorija, t. 3, 1979 m.

Įvertinimas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Algirdas Šidlauskas ir kt. Andrius Bendžius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 234
  2. Stanislovas BuchaveckasAndrius Bendžius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 47 psl.