Andrius Ašmantas
| Andrius Ašmantas | |
|---|---|
| Gimė | 1906 m. vasario 26 d. Tickinai, Endriejavo valsčius |
| Mirė | 1941 m. gegužės 19 d. (35 metai) Vilnius |
| Sutuoktinis (-ė) | Ona Ašmantienė |
| Vaikai | Joalita Ašmantaitė (Kočenienė), Leonas Ašmantas, Ramūnas Ašmantas |
| Veikla | lietuvių kalbininkas |
| Alma mater | |
Andrius Ašmantas (1906 m. vasario 24 d. Tickinai, Endriejavo valsčius – 1941 m. gegužės 19 d. Vilnius) – lietuvių kalbininkas.
Biografija
redaguoti1933 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1935–1938 m. dėstė Klaipėdos pedagoginiame ir nuo 1936 m. Prekybos institutuose, 1939 m. Vytauto Didžiojo universitete, 1940–1941 m. – Vilniaus universitete.
Šeima
redaguotiŽmona: Ona Ašmantienė, vaikai: Joalita Ašmantaitė (Kočenienė), Leonas Ašmantas, Ramūnas Ašmantas.
Mokslinė veikla
redaguotiTyrė bendrinės kalbos istoriją, žodžių darybą, kalbos kultūros, gimtosios kalbos dėstymo metodikos problemas. Bendradarbiavo leidinyje „Gimtoji kalba“.[1]
Bibliografija
redaguoti- Kūrybinis Putino pasaulis. Pedagogikos metraštis, I sąsiuvinis, Klaipėda, 1937, p.181-213.
- Sakomojo žodžio kultūra mokykloje, 1938 m.
- Iš romantiškosios į mokslinę kalbotyrą Lietuvoje, 1939–1940 m.
- Priesagos -inis, -inė ir -iškas -iška mūsų bendrinėje kalboje nuo „Auszros“ laikų (išsp. 1996 m.).
- Rinktiniai raštai, Vilnius, 1996 m.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Andrius Ašmantas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 112 psl.