Andrioniškio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

55°35′48″š. pl. 25°02′47″r. ilg. / 55.5966°š. pl. 25.0464°r. ilg. / 55.5966; 25.0464

Kitos reikšmės – Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Andrioniškio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Vyskupija	Panevėžio
Dekanatas	Anykščių
Savivaldybė	Anykščių rajonas
Gyvenvietė	Andrioniškis
Adresas	Bažnyčios g. 2
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1935 m.
Stilius	liaudies architektūra

Andrioniškio šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia – bažnyčia, stovinti Andrioniškio miestelyje, prie kelio 175 Pagojė–Sedeikiai–Viešintos–Nociūnai , Šventosios ir Griežos santakos. Liaudies architektūros formų.

1935 m. inžinieriaus Prano Markūno iniciatyva ir pinigais pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą vietoje senos medinės buvo pastatyta akmeninė Andrioniškio bažnyčia. Bažnyčios dydis 29 × 13,5 m. Bažnyčią konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Prie statybos daug prisidėjo tų laikų Andrioniškio bendruomenė. Šiuo metu bažnyčia yra saugomas valstybės architektūros paminklas.^[1] Bažnyčioje yra paveikslas „Šv. Baltramiejus“. Bažnyčios šventoriaus vartuose yra 3 medinės skulptūros. 1936 m. kunigo M. Šermukšnio rūpesčiu vietoj Anykščių parapijos filijos buvo įkurta Andrioniškio parapija.

Istorija redaguoti

Pirmąją medinę bažnyčią 1726 m. pastatė Čartoriskiai. Jai pasenus, 1789–1790 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia. Andrioniškyje apsigyveno kunigas. Jam 1796 m. leista teikti sakramentus. Bažnyčia buvo Anykščių parapijos filija.

1911 m. parengtas mūrinio grūdų sandėlio pritaikymo bažnyčiai projektas. 1914 m. pašventintos naujos Andrioniškio kapinės.

Pagal inžinieriaus Prano Markūno (1873–1964) projektą ir jo lėšomis 1933–1935 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Buvusi medinė bažnyčia parduota Juostininkų bendruomenei ir dabar stovi kaimo kapinėse kaip Juostininkų koplyčia. Kunigo Mato Šermukšnio rūpesčiu 1936 m. įkurta parapija. Bažnyčią 1940 m. konsekravo vyskupas Kazimieras Paltarokas. Pastatyta nauja klebonija (dabar ten paštas ir gyvenamosios patalpos). Tikinčiųjų patogumui 1941 m. netoli bažnyčios pastatytas Andrioniškio tiltas. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia suremontuota ir išdažyta.

XXI a. pradžioje prof. A. Dovydėno iniciatyva 8 bažnyčios languose įrengti vitražai. Vitražus kūrė Vokietijos, Latvijos, D. Britanijos ir Lietuvos menininkai.

2019 m. šventoriuje įrengtas Lietuvos laisvės kovų memorialas – akmeninės lentos ant postamentų su iškaltomis Andrioniškio krašto Vyties Kryžiaus kavalierių ir savanorių ir pavardėmis.

Architektūra redaguoti

Bažnyčios sienos išorėje iš tašytų akmenų, viduje degtų plytų, tinkuotos. Statinys liaudies architektūros formų, turi modernizuoto neoklasicizmo bruožų. Kryžminio asimetriško plano (29×13,5 m), su trisiene apside, varpinės bokšteliu, iškylančiu iki 30 m aukščio. Vienanavė, yra 2 zakristijos, presbiterija. Įrengti 3 altoriai, vitražiniai langai. Šventoriaus tvora akmenų mūro, išlikę XIX a. čia buvusių kapinių palaidojimų su paminklais. Vartai molio plytų, su medinėmis skulptūrėlėmis nišose. Priekiniame šventoriaus kampe, į dešinę nuo vartų, stūkso varpinės pamatai.

Senojoje bažnyčioje galėjo būti sumontuoti vargonų meistrų Juozapo Radavičiaus arba Martyno Masalskio XIX a. pabaigoje gaminti vargonai, kurie vėliau ne kartą pertvarkyti. Tą patį instrumentą iš senosios bažnyčios į naująją 1936–1940 m. perkėlė kaunietis vargonų meistras Jurgis Astrauskas. Šiais vargonais buvo grojama iki pat 2000 m.