Andriaus Volano gatvė

Andriaus Volano gatvė – nedidelė Vilniaus senamiesčio gatvė, sujungianti Šv. Mykolo ir Literatų gatves.

Andriaus Volano gatvė
Andriaus Volano gatvė su Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pastatų kompleksu

PavadinimasKeisti

Gatvė pradžioje turėjo Pakrovskajos, Švietimo gatvių pavadinimus.[1] Šiuo metu gatvė pavadinta evangelikų reformatų veikėjo ir ideologo, literato, Mikalojaus Radvilos Rudojo, karalių Žygimanto Augusto, Stepono Batoro, Zigmanto Vazos sekretoriaus Andriaus Volano vardu. [2]

IstorijaKeisti

Visą Volano gatvės vakarinę pusę užima Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos trijų aukštų rūmų kompleksas (A.Volano g. 2/Šv. Mykolo g. 7).[3]

Ministerijos pastatas klasicistinio stiliaus. Jo centrinėje dalyje ties durimis iš abiejų pusių įkomponuoti piliastrai. Pačius rūmus sudaro trys korpusai. Iki 1639 m. šioje valdoje veikė Evangelikų – reformatų bažnyčia, ligoninė bei mokykla. Vėliau valda atiteko jėzuitams. 1802 m. valdą nupirko teisėjas Vincas Mikuličius, kuris pastatus rekonstravo. 1804 m. pastatų kompleksas atiteko Vilniaus universitetui. Pagrindiniame pastate buvo įrengti butai profesoriams. Čia gyveno Pranciškus Smuglevičius, Andrius Sniadeckis. 1809-1910 m. pagal Mykolo Angelo Šulco projektą pristatytos chemijos laboratorijos.[4][5]

1832 m. Vilniaus universitetą uždarius, chemijos laboratorijos perduotos Vilniaus I gimnazijos mokinių konviktui. Vokiečių okupacijos metais čia veikė Darbo namai, vėliau prieglauda. Tarpukariu čia įsikūrė Baltasis kryžius, darbininkų klubas. Taip pat veikė Vilniaus apygardos mokyklų kuratorija.[6]

DabartisKeisti

Gatvės ilgis 70 metrų, gatvė išklota trinkelėmis. Šiuo metu gatvei priklauso tik vienas namas (A. Volano g. 2) minėtas ministerijos pastatas.[2]

Priešais Švietimo ir mokslo ministeriją įrengtas nedidelis skveras. Už jo stovi buvusio moterų benediktinių vienuolyno pastatai su Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, kurioje šiuo metu įrengtas Bažnytinio paveldo muziejus. Jame eksponuojamas Vilniaus arkikatedros lobynas.[7]

ŠaltiniaiKeisti

 

Vikiteka

  1. Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus gatvės. Vilnius: Charibdė, 2000. ISBN 9986-745-23-3.
  2. 2,0 2,1 Andriaus Volano gatvė Vilniaus kataloge. [1]
  3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainė. [2]
  4. Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
  5. Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
  6. A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
  7. Bažnytinio paveldo muziejaus interneto svetainė [3]