Andrejus Eglytis
| Andrejus Eglytis latv. Andrejs Eglītis | |
|---|---|
| Gimė | 1912 m. spalio 21 d. Siliešiai, Laudonos valsčius, Vidžemės apskritis |
| Mirė | 2006 m. vasario 26 d. (93 metai) Ryga |
| Veikla | latvių poetas, žurnalistas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Andrejus Eglytis (latv. Andrejs Eglītis, 1912 m. spalio 21 d. Siliešiuose, Laudonos valsčius, Vidžemės apskritis – 2006 m. vasario 23 d. Ryga) – latvių poetas, žurnalistas.
Biografija redaguoti
1922 m. baigė Laudonos pradžios mokyklą, susidomėjo futbolu. Trūkstant lėšų į gimnaziją nestojo, 1929–1935 m. mokėsi Rygos technikume. 1935 m. pašauktas į Latvijos kariuomenę įstojo į karo mokyklą, bet karininko profesijos nepasirinko. Nuo 1938 m. laikraščių „Brīvā Zeme“ ir „Rīts“ žurnalistas, dirbo ir Latvijos radijuje. Rengėsi stoti į Latvijos universiteto Teologijos fakultetą, bet prasidėjo TSRS-Vokietijos karas. Nuo 1943 m. Latvių legiono karo korespondentas, mokėsi Berlyne, grįžęs tarnavo 19-oje latvių divizijoje. 1945 m. naktį iš gegužės 7 į 8 d. pasitraukė į Švediją, ten 1947 m. organizavo Latvijos nacionalinį fondą, įsteigė vieną populiariausių latvių išeivijos literatūrinių žurnalų „Ceļa Zīmes“ (Kelio ženklai), 32 metus buvo jo redaktorius. Nuo 1998 m. gyveno Rygoje.[1]
Kūryba redaguoti
Ankstyvuosiuose eilėraščiuose vyrauja neoromantinė poetika. Antrojo pasaulinio karo ir pokario eilėraščių pagrindine tema – tragiškas tėvynės likimas; jiems būdinga ekspresyvumas, kontrastai. Žymiausias kūrinys – kantata „Dieve, tavo žemė dega“, joje derinama Biblijos ir liaudies dainų poetika. Vėlyvuosiuose eilėraščiuose apmąstomas tėvynės likimas, kitų kultūrų vertybės.[2]
Bibliografija redaguoti
- Kristus ir meilė (Kristus un mīla) 1934 m.
- Aukso volunge (Zelta vālodze), 1939 m.
- Panieka (Nīcība), 1942 m.
- Dieve, tavo žemė dega (Dievs, Tava zeme deg), 1943 m.
- Sielų tvirtovė (Dvēseļu cietoksnis), esė, Stokholmas, 1945 m., Vesterosa, Ziemeļblāzma, 1953 m.
- Ant skydo (Uz vairoga), 1946 m.
- Prakeiksmas (Lāsts), 1961 m.,
- Įauskit mane į raudoną baltą vėliava (Audiet mani karogā sarkambaltisarkanā), Bruklina: Gramatu draugs, 1972 m.,
- Svetimas kirvis kerta ir kerta (Svešais cirvis cērt un cērt), Bruklina: Gramatu draugs, 1986 m.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ ANDREJS EGLĪTIS. Archyvuota kopija 2010-02-27 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Silvestras Gaižiūnas. Andrejus Eglytis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 344 psl.
- Edmunds Zirnītis. Andrejs Eglītis, Vaidava (Lincoln), 1980. ISBN 093630202X