Endriejavo valsčius
(Nukreipta iš puslapio Andrejanavo valsčius)
55°42′š. pl. 21°43′r. ilg. / 55.70°š. pl. 21.72°r. ilg.
| Endriejavo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Endriejavas |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Raseinių apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Kretingos apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Kretingos apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Kretingos apskritis (1944–1947) Klaipėdos apskritis (1947–1950) |
Endriejavo valsčius (rus. Андреевская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Endriejavas.
Istorija redaguoti
Valsčius įkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[1] 1923 m. buvo 762 ūkiai, 35 gyvenamosios vietovės. 1928 m. Petras Tarasenka valsčiuje aprašė šiuos senovės paminklus: akmens amžiaus radinių Lelėnuose ir Žadeikiuose, senkapių Spraudžiuose ir Žvaginiuose, Bikakalnių Katėse ir Žvaginiuose. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Klaipėdos rajonui (3 apylinkės) ir Rietavo rajonui (4 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3990 | 451 kiemas [2] | 3 seniūnijos | 38 | |
| 1923 m.[3] | 116 | 4240 | 948 | ||
| 1932 m. | 121 | 4240 | 5 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
163 | 7 apylinkės [5] | |||
Vadovai redaguoti
Suskirstymas redaguoti
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Antkoptis | Antkopčio seniūnija | Antkopčio apylinkė |
| Endriejavas | Andriejavo seniūnija | Endriejavo apylinkė |
| Kintrimai | - | Kintrimų apylinkė |
| Pažvelsis | Pažvelsių seniūnija | Pažvelsio apylinkė |
| Rudgalviai | Rudgalvių seniūnija | Rudgalvių apylinkė |
| Šlepštikos | Šlepštikų seniūnija | Šlepštikų apylinkė |
| Žadeikiai | - | Žadeikių apylinkė |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyvenvietės redaguoti
1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo šios gyvenvietės:
- Ablingos k.
- Antkopčio k.
- Anužių k.
- Auksoros k.
- Daubakių k.
- Dausinų k.
- Endriejavo mstl.
- Kačių k.
- Kapstotų k.
- Kiaulakių k.
- Kintrimų k.
- Klibių k.
- Kukorių k.
- Kukorių plv.
- Laigių k.
- Lelenų k.
- Ližių k.
- Marijonavo k.
- Mikų k.
- Patirių (Vedegėnų) k.
- Pažvelsio k.
- Poežerio plv.
- Rankos k.
- Rudgalvių k.
- Sausių k.
- Stončaičių k.
- Šilienų k.
- Šlepštikų k.
- Tickinų k.
- Toliotų k.
- Viržintų k.
- Žadeikių k.
- Žalakiškės k.
- Žemgulių k.
- Žvaginių k.
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[9]
- Ablinga
- Antkoptys
- Anužiai
- Aukšoras (Aukšorė)
- Daubakiai
- Dausinai
- Indriejavas
- Kačiai (Katės)
- Kapstatai (Kapstotai)
- Kiaulakiai
- Kintrimai
- Klibiai
- Kukoriai
- Laigiai (Lagė)
- Lelėnai
- Ližiai
- Marijonavas (Pyktiškė)
- Mikai
- Paežerys (Poežerys)
- Patyrys (Vedegėnai)
- Pažvelsys (Pažvelšiai)
- Raukos (Ranka)
- Rudgalviai
- Sausiai
- Stončaičiai
- Šilėnai
- Šlepštikos
- Tickinai
- Toliotai
- Viržintai
- Žadeikiai
- Žalakiškiai (Žalakiškė)
- Žemguliai
- Žvaginiai
Gyventojai redaguoti
Tautinė sudėtis redaguoti
1923 m. gyveno 4240 žmonės:
Žymūs žmonės redaguoti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Pažvelsis | Fortūnatas Bagočius, teisininkas | 1951 |
| 1894 | Stančaičiai | Jurgis Talmantas, kalbininkas, redaktorius | 1955 |
| 1906 | Tickinai | Andrius Ašmantas, kalbininkas | 1941 |
| 1927 | Sausiai | Jonas Dromantas, inžinierius | |
| 1945 | Mikai | Stasys Bočkus, inžinierius | |
| 1947 | Anužiai | Alfonsas Laurinavičius, teisininkas | |
| 1947 | Žvaginiai | Petras Dirgėla, rašytojas | |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 29 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 595–604 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 54
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 596 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 599 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 55
- ↑ Endriejavo valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 569 psl.