Andiniai elniai
| Hippocamelus | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Pietų Andų elnias (Hippocamelus bisulcus) | ||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Andiniai elniai (Hippocamelus) – elninių (Cervidae) šeimos žinduolių gentis.
Sudaro dvi rūšys:
- Pietų Andų elnias (Hippocamelus bisulcus)
- Šiaurės Andų elnias (Hippocamelus antisiensis)
Paplitimas ir buveinė redaguoti
Paplitę Pietų Amerikoje, Andų kalnuose. Gyvena aukštikalnėse, tarpukalnių slėniuose.
Išvaizda redaguoti
Abi rūšys vienodo dydžio ir labai panašios. Ilgis 1,40-1,65 m, ūgis ties ketera 78–90 cm, uodegos ilgis 11,5–13 cm. Svoris 45-65 kg. Kailis gelsvai rudas. Patinų ragai trumpi ir šakoti. Galūnės trumpos, kresno sudėjimo. Abi lytys turi iltinius dantis, tačiau jų nesimato.[1]
Mityba redaguoti
Maitinasi žole, viksvomis, samanomis, krūmų, medžių lapais.
Simbolika redaguoti
Andinis elnias kartu su andiniu kondoru yra Čilės nacionalinis simbolis ir pavaizduotas Čilės herbe.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Nowak, Ronald M. (1999). Walker's Mammals of the World. Baltimore: Johns Hopkins Univ. Press. pp. 1122-1123. ISBN 0-8018-5789-9.