Anders Fogh Rasmussen

Andersas Fogas Rasmusenas
dan. Anders Fogh Rasmussen
Gimė 1953 m. sausio 26 d. (71 metai)
Ginerupė, Danija
Tautybė danas
Sutuoktinis (-ė) Anne-Mette
Vaikai Henrikas (g. 1979 m.), Maria (g. 1981 m.), Christina (g. 1984 m.)
Veikla politikas, buvęs Danijos ministras pirmininkas (2001–2009 m.)
Pareigos NATO generalinis sekretorius (2009 - 2014 m.)
Alma mater Orhuso universitetas
Žymūs apdovanojimai
Vikiteka Anders Fogh Rasmussen

Andersas Fogas Rasmusenas (dan. Anders Fogh Rasmussen, g. 1953 m. sausio 26 d. Ginerupėje, Jutlandijos pietuose) – danų politikas, buvęs Danijos ministras pirmininkas (20012009 m.). Nuo 2009 m. iki 2014 m. – Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) generalinis sekretorius.

Biografija redaguoti

Gimė ūkininkų šeimoje. Anksti pradėjo dalyvauti politikoje – būdamas 17-kos metų amžiaus Viborge įkūrė Jaunųjų liberalų draugiją, o 1973 m. išrinktas į Danijos liberalų partijos centrinę tarybą. 1978 m. baigė ekonomikos studijas Orhuso universitete ir pirmą kartą išrinktas Folketingo (Danijos parlamento) deputatu.

1985 m. jis išrinktas Liberalų partijos vicepirmininku, o 1998 m. tapo partijos pirmininku.

19871992 m. buvo Danijos mokesčių, o 1990–1992 m. – kartu ir ekonomikos ministras.

2001 m. Danijos liberalai laimėjo parlamento rinkimus ir kartu su kitomis dešiniosiomis (Danijos liaudies partija (Dansk Folkeparti) ir Konservatyviąja liaudies partija (Det Konservative Folkeparti)) suformavo vyriausybę, pirmą kartą nuo 1920 m. nustumdami Danijos socialdemokratų partiją nuo valdžios. A.F.Rasmusenas 2001 m. lapkričio 27 d. paskirtas Danijos ministru pirmininku.

Vadovaudamas vyriausybei laikėsi valstybės įtakos mažinimo ekonomikoje ir socialinėje apsaugoje politikos. Buvo įgyvendinta administracinė reforma (vietoje 13-kos komunų sukurti 5 regionai, nuo 271 iki 98 sumažintas municipalitetų skaičius), mažinami mokesčiai, vyko svarbūs privatizacijos procesai. Nepaisydamas didelės opozicijos šalyje, 2003 m. aktyviai palaikė Irako karą ir jam pasibaigus įkurdino Danijos karinį kontingentą Irake. A.F.Rasmusenui valdant sugriežtinta imigracija į šalį, tuo pat metu jis buvo didesnės Europos integracijos šalininkas ir siekė surengti pakartotinį referendumą dėl euro įvedimo Danijoje.[1]

Siekdamas ilgiau išlaikyti valdančiąją koaliciją, ekonominio pakilimo sąlygomis A.F.Rasmusenas 2007 m. paskelbė neeilinius rinkimus, juos laimėjęs vėl paskirtas ministru pirmininku ir tapo ilgiausiai Danijos istorijoje šiame poste išbuvusiu asmeniu.

2009 m. kovo mėn. Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai iškėlė A.F.Rasmuseno kandidatūrą į NATO organizacijos generalinio sekretoriaus postą. Jį palaikė ir JAV. Turkija tam prieštaravo ir netgi svarstė galimybę pasinaudoti veto teise. Prieštaravimo priežastis buvo skandalas dėl pranašo Mahometo karikatūrų, atspausdintų Danijos laikraštyje „Jllands-Posten“ 2005 m. rugsėjo mėn. Tuomet visame pasaulyje musulmonų sukeltų protestų ir riaušių metu žuvo 140 žmonių. A.F.Rasmusenas tuomet atsisakė atsiprašyti, remdamas žodžio ir spaudos laisvės principus.

Turkijos vyriausybei pakeitus poziciją, 2009 m. balandžio 4 d. A.F.Rasmusenas buvo išrinktas NATO generaliniu sekretoriumi.[2]

2014 m. gegužės 30 d. Vilniuje vykusios NATO Parlamentinės Asamblėjos metu Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė A.F.Rasmusenui Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.[3]

2014 m. suteiktas Kauno technologijos universiteto garbės daktaro laipsnis.

Papildoma informacija redaguoti

  • 1993 m. A.F.Rasmusenas išleido knygą „Fra Socialstat til Minimalstat“ („Nuo socialinės valstybės prie minimalios valstybės“).
  • Laisvai kalba danų, anglų ir prancūzų kalbomis.

Šaltiniai redaguoti


Politinis postas
Prieš tai:
Japas de Hopas Šeferis
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO)
generalinis sekretorius
 

2009 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. spalio 1 d.
Po to:
Jens Stoltenberg
Prieš tai:
Poul Nyrup Rasmussen
Danijos ministras pirmininkas
 

2001 – 2009 m.
Po to:
Larsas Rasmusenas