Andinis flamingas
| Phoenicoparrus andinus |
|---|
 Andinis flamingas |
| Apsaugos būklė |
 Pažeidžiami (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
 Andinių flamingų savaiminis paplitimas pasaulyje (Pietų Amerikos centro vakarai) |
| Binomas |
| Phoenicoparrus andinus Philippi, 1854 |
| Sinonimai |
|
Andinis flamingas (Phoenicoparrus andinus) – flaminginių paukščių (Phoenicopteriformes) būrio, flaminginių (Phoenicopteridae) šeimos paukščių rūšis.
Gyvena Anduose – pietiniuose Peru, Bolivijos, šiauriniuose Čilės ir šiaurės vakariniuose Argentinos kalnų rajonuose, nuo 2300 m iki 4500 m aukštyje[2]. Dalis populiacijos žiemoti migruoja į šiaurės centrinės Argentinos lygumų šlapynes.
Andinio flamingo kūno ilgis nuo snapo galo iki uodegos galo 110 cm, ūgis apie 136 cm, skersmuo tarp išskleistų dviejų sparnų 1-1,6 metrai. Sveria 2-2,4 kg[3]. Ši rūšis glaudžiai susijusi su Džeimso flamingu, kuris šiek tiek smulkesnis.
Andiniai flamingai maitinasi smulkiais vėžiagyviais ir dumbliais, snapo pagalba filtruodami vandenyje esantį smulkų maistą.
Andinio flamingo plunksnos rožiškai baltos spalvos, kurią lemia specialus pigmentas, gaunamas su maistu, daugiausiai iš įvairių vėžiagyvių. Paukščio kojos geltonos. Snapas gelsvas, kaip ir puna flamingo, bet jo juodas galiukas yra didesnis.
Lizdus suka netoli ežerų, dažnai turinčių kaustinės sodos, gipso ir vandenilio sulfido. Kaip ir visi flamingai, ši rūšis deda vieną baltą kiaušinį į purvo kauburėlį.
2000 m. duomenimis, andinių flamingų populiaciją sudaro maždaug 34 tūkst. individų[4].
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „IUCN Red List - Phoenicoparrus andinus“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2020-08-19.
- ↑ birdsoftheworld.org / Andean Flamingo Phoenicoparrus andinus
- ↑ oiseaux.net / Andean Flamingo
- ↑ researchgate.net / Composition, diversity and size of diatoms consumed by the Andean Flamingo (Phoenicoparrus andinus) in Salar de Punta Negra, Antofagasta Region, Northern Chile; Claudio Tobar, Jaime R Rau, Agustín Iriarte, Rodrigo Villalobos, Nicolas Lagos, Jaime Cursach, Carolina A. Díaz, Norka Fuentes, Alberto Gantz | January 2012
