Atverti pagrindinį meniu

Analitinė filosofija – loginės analizės ir lingvistinės filosofijos krypčių visuma. Analizuoja kalbą remdamasi matematiniais ir loginiais metodais. Tiria kalbos prasmę ir kaip išvengti beprasmybių kalboje. Šiuolaikinėje filosofijoje nagrinėjamos ne tik kalbos, bet ir mokslo filosofijos problemos. Skyla į loginį empirizmą ir lingvistinę filosofiją.

Analitinei filosofijai atsirasti impulsą davė loginis pozityvizmas. Žymiausias jo atstovas Rudolfas Karnapas XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje suformulavo mokslo kalbos, paremtos empirizmu, kūrimo programą. Liudvikas Vitgenšteinas, Bertranas Raselas, Džordžas Edvardas Muras šią programą performulavo; atsisakė empirizmo, siekė tik logikos ir matematikos priemonėmis griežtinti kalbą.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Kęstutis MasiulisAnalitinė filosofija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001