Anahitė

Bronzinės statulos fragmentas (I a. pr. m. e.), aptiktas XIX a. netoliese Erezo, galimai vaizduojantis Anahitę

Anahitė, Anaitė (arm. Անահիտ) – Deivė Motina, taip pat vaisingumo, meilės deivė armėnų mitologijoje. Tėvas – Aramazdas. Anahitė laikyta ir jo žmona. Anahitė vadinta didžiąja motina, didžiąja viešpate, skaistybės motina. Buvo laikoma armėnų globėja.[1]

Teigiama, kad deivės kultas susiklostė Armėnijoje, tačiau jam įtakos galėjo turėti tarp įvairių regiono tautų paplitęs Deivės Motinos kultas. Iš pradžių Anahitė buvo glaudžiai susijusi su deive Asthik. Gali būti, kad tai tebuvo skirtingi tos pačios deivės vardai. Visgi ilgainiui susiklostė savarankiški abiejų deivių kultai, išsiskyrė ir jų funkcijos. Vaisingumo kultas pradėtas sieti daugiausia su Anahite. Tvirtinama, kad tam įtakos turėjo iranėnų deivės Ardvisuros Anahitos vaizdinys. Be to, Anahitės kultas neteko orgijų pobūdžio.[1]

V a. pr. m. e. Anahitė jau buvo viena svarbiausių armėnų dievybių (greta Aramazdo).[2] Anahitės kultas buvo plačiai paplitęs Armėnijoje, būta daugelio šios deivės šventyklų.[1] Minima, jog armėnų valdovas Artašesas I pastatydino deivės statulų ir savo įsakuose nurodė jas garbinti.[3] Erize (dab. Erzindžanas, Turkija) stovėjo auksinė Anahitės statula.[1] Plinijus Vyresnysis nurodo, kad Marko Antonijaus kareiviai sudaužė didžiulę dievybės statulą iš gryno aukso ir pasidalino nuolaužas tarpusavyje.[4] Krikščionybei tapus oficialiąja religija, deivės kultas nunyko.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Мифы народов мира. Анахит , C. Б. Арутюнян – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
  2. Hastings, James (2001). Encyclopaedia of Religion and Ethics: Algonquins-Art. Elibron Classics. p. 797. ISBN 978-1-4021-9433-7.
  3. Boyce, Mary (1983). "Aban". Encyclopaedia Iranica. I. New York: Mazda Pub. p. 1003.
  4. Gaius Plinius Secundus, Naturalis Historia XXXIII.24.