Anšanas (Elamas)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Anšanas
Anšanas
Koordinatės	30°11′00″ š. pl. 52°53′00″ r. ilg.
Vieta	Farso provincija, Iranas
Istorija
Pastatytas	III tūkst. pr. m. e.
Tauta	elamitai, persai
Informacija
Kasinėjimų datos	nuo 1961

Anšanas (pers. انشان), archeologinis pavadinimas Tel-e Maljanas − Elamo miestas dab. Irane, Farso provincijoje; į šiaurės vakarus nuo Širazo.

Istorija

Anšanas – vienas seniausių Elamo miestų, minimas III tūkst. pr. m. e. šumerų epe Enmerkaras ir Aratos valdovas kaip tarpinis miestas tarp Uruko ir paslaptingosios Aratos. Greičiausiai jame valdė keletas atskirų dinastijų, o Anšano valstybė konkuravo su kitomis Elamo valstybėmis.

Akado imperijos karalius Maništušu teigė nukariavęs Anšaną. Vėliau čia valdė Avano dinastija iš Sūzų, Lagašo Gudėja, savo vietininkus turėjo Ūro Šulgis ir Šusinas. Nusilpus Šumerui, apie 2004 m. pr. m. e. elamitai nusiaubė Ūrą ir atsivežė vyriausiojo dievo Nanos statulą į Anšaną. XIX a. pr. m. e. Larsos valdovas Gungunumas rašo sunaikinęs Anšaną.

Nuo XV a. pr. m. e. Anšanas buvo vienas svarbiausių Elamo karalystės miestų, o šios karalystės valdovai titulavosi Anšano ir Sūzų karaliais. Ši situacija tęsėsi iki pat VIII a. pr. m. e. Tuo metu Anšano terminas tikriausiai reiškė ne tik miestą, bet visą kalnuotą Farso regioną.

Vėliau Anšanas išliko svarbiu Persų imperijos miestu. Kuriantis Achemenidų dinastijai, Anšane 675–640 m. pr. m. e. valdė Teispes, iš čia Achemenidai vykdė užkariavimus ir plėtė imperiją. Vėliau, sostinę perkėlus į Sūzus, Persepolį ir Pasargadus, Anšano reikšmė sumažėjo, jis nunyko.

Ilgą laiką mokslininkai spėliojo dėl Anšano vietos, kol 1973 m. patvirtinta jo lokalizacija archeologinėje vietovėje Tel-e Maljane. Pirmasis vietovę kasinėjo 1961 m. persas Ferydoun Tavalloli. 1971–1978 m. čia kasinėjo amerikietis William Sumner. Svarbiausi Anšano radiniai yra molinės lentelės su elamitų dantiraščiu, antspaudai ir keramika.