Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Koordinatės: 37°49′33″ p. pl. 77°33′17″ r. ilg. / 37.82583°š. pl. 77.55472°r. ilg. / 37.82583; 77.55472

Amsterdamo sala (pranc. Île Amsterdam) arba Naujasis Amsterdamas (Nouvelle Amsterdam) – sala pietiniame Indijos vandenyne, beveik viduryje tarp Afrikos, Azijos, Australijos ir Antarktidos. Priklauso Prancūzijai, kartu su už 85 km nutolusia Šv. Pauliaus sala sudaro atskirą Prancūzijos Pietų Sričių rajoną.

Amsterdamo salos padėtis
Salos žemėlapis

Sala užima 55 km² plotą, jos ilgis 10 km, plotis iki 7 km. Tai vulkaninė sala, sudaryta iš snaudžiančio ugnikalnio (paskutinis išsiveržimas – 1792 m). Iškyla į 867 m (Deivių k.). Pietvakariuose driekiasi ugnikalnio kaldera, vadinama Viržynų plynaukšte (Plateau des Tourbières). Ji į vandenyną leidžiasi stačiais (>700 m) D’Antrkasto skardžiais.

Klimatas jūrinis, švelnus. Vidutinė metinė temperatūra – 14 °C, per metus ji nedaug kinta (sausį vidutiniškai būna 17,5 °C, liepą – 11,6 °C). Per metus iškrenta apie 1100 mm kritulių, būdingas didelis oro drėgnumas, gūsingi vėjai. Priešingai, nei daugelyje kitų pietų Indijos vandenyno salų, Amsterdamo saloje auga medžiai – tik pietų jūrų salose sutinkami Phylica arborea. Taip pat veši žolės, papartynai. Saloje peri jūriniai paukščiai – albatrosai (tarp jų – endeminis Diomedea amsterdamensis), pingvinai, plėšikai. Yra subtropinių jūrų lokių ir pietinių jūrų dramblių gulyklos. Įsiveisusios pelės, žiurkės, sulaukėjusios katės. Iki 2010 m. Amsterdamo saloje gyvavo sulaukėjusių galvijų populiacija.

Amsterdamo salos šiaurinėje pakrantėje veikia Marteno de Vivjė (Martin-de-Viviès) mokslinių tyrimų stotis (~30 žmonių).

1522 m. kovo 18 d. salą atrado ispanų jūrininkas Chuanas Sebastianas Elkanas, tęsęs žuvusio Fernando Magelano kelionę. 1633 m. birželio 17 d. salą pasiekė olandų kapitonas Antonis van Dimenas (Anthony van Diemen) ir pavadino savo laivo „Naujasis Amsterdamas“ (Nieuw Amsterdam) vardu. 1696 m. saloje išsilaipino olandas Vilemas de Vlaminkas (Willem de Vlamingh). Vėliau į salą patekdavo įvairūs paklydę laivai, ruonių medžiotojai. 1871 m. Amsterdamo salą pabandė apgyvendinti prancūzai iš Reuniono, joje įveisė galvijus, bet vėliau išsikraustė. 1892 m. Amsterdamo sala oficialiai tapo Prancūzijos valda, o nuo 1924 m. valdyta kaip Madagaskaro kolonijos dalis. 1949 m. atidaryta pirmoji tyrimų stotis Camp Heurtin.