Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Amfetaminas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(RS)-1-fenilpropan-2-aminas
(±)-alfa-
metilbenzenetanaminas,
alfa-metilfenetilaminas,
beta-fenil-izopropilaminas
Identifikacija
CAS numeris 300-62-9,
405-41-4
PubChem 3007
ChemSpider 13852819
DrugBank APRD00480
Cheminė informacija
Cheminė formulė C9H13N
Molinė masė 135,2084
SMILES CC(CC1=CC=CC=C1)N
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t° 285–281 °C (545–538 °F)
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 50–100 mg/mL (16C°)
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis 12h (d-izomeras),
13h (l-izomeras)
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Amfetaminas (pagal IUPAC 1-fenilpropan-2-aminas) – simpatetinė sistemą stimuliuojanti medžiaga, veikia adrenalino ir dopamino receptorius, dažnai vartojamas norint išgauti euforiją, neatsižvelgiant į dozės normas. Taip susidaro rizika priklausomybei, dėl to amfetaminas priskiriamas narkotikų grupei, už kurio pirkimą ar pardavinėjimą yra baudžiama.

Ši medžiaga ilgą laiką buvo ir dar kartais naudojamas kūno svorio kontrolei, narkolepsijai. Labiausiai paplitęs naudojimas dėl dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromo. Nors amfetaminas yra stimuliantas, hiperaktyvumo gydyme pasižymi raminančiu efektu. Amfetamino skirtingos formos, tokios kaip Ritalinas toliau vartojamos kai kurių šalių medicinoje. Dėl pasitaikančių savižudybių ar netikėtų mirties atvejų, dažnai keliami etiški ir kiti klausimai. Vieni įsitikinę, kad dėmesio sutrikimo liga yra išgalvota farmacijos kompanijų. Kiti, kritikuodami klausia ar studentai neapgaudinėja savęs ir savo kolegų naudodami tokias medžiagas.[1]

Istorija

redaguoti

Amfetamino naudojimas prasidėjo Vokietijoje, 1887 metais medžiagą atrado chemikas Lazăr Edeleanu. Iki 1927-tų metų amfetaminas buvo retai naudojamas, bet kai JAV psichofarmakologas Gordon Alles vėl išbandė šią medžiagą ieškant efedrino pakaitalo, prasidėjo šios medžiagos bandymai pritaikyti medicinoje. Apie 1934-ais Smith, Kline and French pradėjo pardavinėti amfetamino inhaliatorių Benzedrine slogos sukeltam nosies užsikimšimui palengvint. Netrukus, žmonės atrado priemonių, kaip šį inhaliatorių panaudoti kitaip, savo tikslams. Vienu metu JAV daktarai amfetaminą gydyti naudojo įvairiausiom "ligom" - nuo silpnumo iki galvos skausmo. Bet su laiku buvo pastebėta daug komplikacijų. Vis dažniau pasitaikanti priklausomybė, perdozavimas, širdies infarktas ir mirties atvejai privertė daktarus kitaip atsižvelgti į šio vaisto paplitusį naudojimą.

Karo metu amfetaminas buvo plačiai naudojamas jėgos ir psichikos sustiprėjimui. Prieš mūšį norint pagerinti kareivių fizinę jėgą, drąsą. Nemažai pasakojimų atspindi, apie amfetaminą suteikiantį dvigubai daugiau jėgų, panaikinantį skausmą, baimę. Vadai kariams išdalindavo neaiškias tabletes, kai kurie kariai jas išmesdavo, kiti jas nurydavo. Liudijimai sako, jog priešą suvarpydavo keliasdešimt kulkų, o šis toliau gindavo savo pozicijas kol mirtinai nukraujuodavo[reikalingas šaltinis]. Šiais laikais, amfetaminas vis dar duodamas kariams, kad taptų aršesni, aktyvesni kautynėse. Nuo antrojo pasaulinio karo iki dabar amfetamino, ar naujesnių medžiagų kaip modafinilo, duodama karo lakūnams, norint pagreitinti jų reakciją, padidinti budrumą ilgose operacijose. Stimuliantai itin vertinami situacijose, kai pilotas turi patruliuoti ilgas valandas ir po to akimirksniu reaguoti į netikėtai susidariusią kovinę padėtį, ryžtingai veikti ilgai nemiegojus. Rečiau, bet taip pat duodama stimuliantų ir kitų profesijų kariams.

Toksiškumas ir neigiamas poveikis

redaguoti
 
20 populiariausių rekreacijoje naudojamų narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas. Apibendrinus priklausomybės ligų, chemikų, farmakologų bei policijos duomenis ir įvertinus galimą priklausomybę, fizinę ir socialinę žalą, amfetaminui skirta 8 vieta.[2]

Tarp amfetaminų klasės junginių, kuriais dažniausiai piktnaudžiaujama, yra metamfetaminas ir MDMA.[3] Pavartojus amfetaminų, pasireiškia padidėjęs budrumas, euforija, pakyla kūno temperatūra, sumažėja apetitas.[3] Dėl stimuliuojamojo poveikio amfetaminai gali sukelti tiek fizinę, tiek psichologinę priklausomybę.[3] Amfetaminus vartojant ilgą laiką, gali pasireikšti jų neurotoksiškas poveikis (dėl to gali prasidėti traukuliai), išsivystyti psichozė, jie taip pat siejami su mionekroze, kardiomiopatija, miokardo infarktu.[3] Amfetaminai pasižymi simpatomimetiniu poveikiu, dėl to pasireiškia tachikardija, hipertenzija, pykinimas, vėmimas, tachipnėja ir kt.[3] Esant psichozei, būdinga paranoja, priešiškumas, kai kada ir mintys apie savižudybę ar žmogžudystę.[3] Mirtis dėl toksinio amfetaminų poveikio ištinka retai.[3]

Poveikis

redaguoti

Poveikio aprašymus labai supainioja tai, kad gatvėje galima gauti skirtingo grynumo ir įvairiausių tipo amfetaminių darinių. Prekeiviai sumaišo amfetaminą su soda, taip siekdami padidinti pelną. O vartotojas, nežinodamas kokio grynumo yra produktas, gali lengvai perdozuoti. Galiausiai, tuo pačiu gatvės vardu „amfa“, galima gauti daug stipresnio ir pavojingesnio metamfetamino. Pasitaiko atvejų, kai iš sirupų nuo kosulio ar purškalų nuo astmos išskiriamas efedrinas, kuris irgi parduodamas kaip amfetaminas. Tai gali sukelti visai nelauktą ir netikėtą poveikį. Dėl neaiškaus grynumo, priemaišų bei prastos kokybės produkto, kuris gali turėti toksiškų medžiagų, galima lengvai apsinuodyti. Retais atvejais žmogų ištinka mirtis.

Įprasto amfetamino poveikis tęsiasi apie 6 valandas, metamfetamino poveikis daug ilgesnis. Žinomi tokie efektai:

Pageidaujami

redaguoti
  • Padidėjęs budrumas
  • Padidėjęs noras kalbėti
  • Jaučiamas energingumas, noras kažką veikti, aktyvumas
  • Noras judėti, šokti
  • Labai padidėjęs darbingumas, nėra nuovargio, tingumo

Neutralūs

redaguoti
  • Nenoras valgyti
  • Nenoras miegoti
  • Išsiplėtę vyzdžiai

Nepageidaujami

redaguoti

Priklausomybė

redaguoti

Fizinės priklausomybės nesukelia, sukelia rimtą psichologinę priklausomybę. Greit vystosi stipri tolerancija, žmogų vedantį link pavojingų dozių.

Amfetaminas pirmą kartą susintetintas 1887 metais Berlyno universitete. Amfetaminas yra chiralinis junginys. Galima išskirti du struktūriškai identiškus, bet molekulės išvaizda skirtingus amfetaminus. Stebimas ir skirtingas chiralinių izomerų poveikis. Kartu amfetaminas – pati struktūriškai paprasčiausia medžiaga iš narkotinių cheminių junginių klasės. Kiti gerai žinomi amfetamino dariniai, yra metamfetaminas, pseudoefedrinas ir MDMA.

 

Dėl palyginus paprastos, nors pavojingos gamybos procedūros, dažnai ryžtamasi atlikti sintezę turint tik elementarias arba prastas organinės chemijos žinias. Nauji įstatymai griežtai kovoja su šios medžiagos plitimu; jie yra skirti uždrausti medžiagas naudojamas sintezėje - jas buvo galima lengvai įsigyti, bet dabar tai atlikti daug sunkiau. Nors įstatymai kovai paskiria daug pinigų, poreikis ir pelnas sukuria nesibaigiantį karą prieš narkotikus, kuris pasiglemžia daug gyvybių ir vis dažniau kritikuojamas.

Nuorodos

redaguoti

Išnašos

redaguoti
  1. http://www.manosveikata.lt/lt/temos/tevai-ir-vaikai/vaiku-hiperaktyvumas-isgalvota-liga
  2. „Populiariausių narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas (angl.)“.
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Vasan S, Olango GJ. Amphetamine Toxicity. [Updated 2022 Nov 8]. In: StatPearls [Internet]. Treasure Island (FL): StatPearls Publishing; 2023. [1]