Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė

Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė
Komercinis pavadinimas„Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė“
Buvusi formaAB
PramonėMažmeninė prekyba, Didmeninė prekyba, Keleivių pervežimas, Gamyba
ĮkurtaLietuva Lietuva (1919 m. (1919 m.))
Uždaryta1940 m. (1940 m.)
Centrinė būstinėKaunas, Lietuva
Svarbiausi darbuotojaiVytautas Mošinskis

Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė („Amlitas“) – akcinė bendrovė, egzistavusi Lietuvoje 19191938 m. Pagrindinės veiklos – prekyba automobiliais, traktoriais, viešojo transporto organizavimas.

Istorija redaguoti

Bendrovę 1919 m. įsteigė J. Romanas, A. F. Kneižis, P. Gudas ir J. E. Karosas. Vienas iš bendrovės tikslų – būti prekybos agentais arba tarpininkais.[1]. Ilgą laiką bendrovei pirmininkavo J. Romanas, kurį laiką – Antanas Smetona. 1929 m. pirmininku buvo Daukša. Valdybos nariais buvo inž. Morkūnas, P. Virakas, J. Landsbergis, Silvestras Žukauskas. Direktoriumi dirbo Vytautas Mošinskis.[2]

Be prekybos kitų gamintojų gaminiais, bendrovė savo dirbtuvėse iš dalių, gaunamų iš Anglijos ir Vokietijos surinkinėjo dviračius „Amlit“. 1933 m. „Amlit“ kainas sumažinus 20 % vyriškas dviratis kainavo 240–260 Lt, moteriškas – iki 275 Lt. Dviračiai buvo parduodami su trejų metų garantija, galimas pirkimas išsimokėtinai (įmokos 25 Lt per metus). Buvo reklamuojama, kad perkantieji „Amlit“ remia lietuvišką pramonę.[2]

Bendrovė turėjo skyrius Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.[2]

Kaunas redaguoti

 
Amerikos lietuvių prekybos bendruomenės biuras Kaune, XX amžiaus pradžia

Kaune bendrovė įsteigė „Fordson“ traktorių, „Ford“ ir kitų automobilių gamintojų atstovybes, vertėsi šių transporto priemonių ir jų dalių prekyba. Per metus parduodavo 120–360 vnt. automobilių ir traktorių. Organizavo reguliarius autobusų reisus į Alytų, Marijampolę ir Ukmergę. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje dvidešimt Kauno miesto autobusų buvo nupirkti iš „Amlito“.

1925 m. bendrovė pradėjo organizuoti dviejų mėnesių trukmės vairuotojų kursus, kurie buvo rengiami dukart per metus. Iki 1929 m. kursus baigė apie 1000 asmenų iš visos Lietuvos. Taip pat rengti traktorių vairavimo kursai.

Panevėžys redaguoti

Panevėžyje „Amlito“ skyrius atidarytas 1928 m. rugpjūčio 20 d. Batalijono g. 2 buvusiuose V. ir S. Subockių namuose. Vėliau biuras perkeltas į Gedimino a. 3. Kaip ir Kaune, „Amlitas“ prekiavo automobiliais („Ford“, „Lincoln“), traktoriais „Fordson“ ir kitomis žemės ūkio mašinomis, autobusais, dviračiais „Amlit“, vėliau ir motociklais „Cleveland“, taip pat transporto priemonių dalimis. Nuo 1929 m. prekiavo radijo aparatais „Telefunken“.

„Amlitas“ Panevėžyje, Savanorių a. 3, turėjo garažą, kuriame remontuodavo automobilius ir motociklus. Tai buvo didžiausia tokio transporto remonto dirbtuvė Panevėžyje. Nuo 1932 m. vasario 1 d. rengė vairuotojų kursus, kaip ir Kaune.

Bendrovė valdė autobusų stotį, kurią vėliau iškėlė, kilus nesutarimams su Plentų ir kelių eksploatavimo tarnyba. 1933 m. bendrovėje buvo galima užsisakyti autobusą ekskursijoms. Nuo 1934 m. bendrovė vėl prižiūrėjo Panevėžio autobusų stotį. Tų metų spaudoje pateiktas tarpmiestinio susisiekimo reisų tvarkaraštis:

Išvykimo stotis Atvykimo stotis Išvykimo laikas Kaina Pastabos
Panevėžys Kaunas 5:00 8 Lt per Raguvą
Panevėžys Kaunas 5:00 8 Lt per Naumiestį
Panevėžys Biržai 15:00 6 Lt
Panevėžys Anykščiai 16:00 3,50 Lt
Panevėžys Kupiškis 16:30 3 Lt
Panevėžys Rokiškis 16:00 5 Lt ne kasdien

1937 m. spaudoje pateikiami maršrutai:

Išvykimo stotis Atvykimo stotis Išvykimo laikas Kaina Pastabos
Kaunas Panevėžys 7:00 grįždavo į Kauną 15:30
Panevėžys Ramygala 1,80 Lt
Biržai Panevėžys 6:00 grįždavo į Biržus 18:00

Autobusų maršrutai žiemą dėl sunkiai išvažiuojamų kelių valymo buvo nuostolingi. Susisiekimui autobusais konkurenciją darė traukiniai.

1930 m. Panevėžyje pradėtas susisiekimas autobusais, kuriame priešinosi arklinio transporto vežikai. Iš pradžių autobusų susisiekimu vertėsi žydai, 1936 m. šią veiklą perėmė „Amlitas“, atnaujindamas nutrūkusį autobusų susisiekimą. Iš pradžių paleistas tik vienas bandomasis autobusas Laisvės aikštė – geležinkelio stotis ir Laisvės aikštė – mergaičių gimnazija, kuris dėl vėlesnių nesutarimų su vežikais buvo laikinai sustabdytas. Susisiekimas atnaujintas nuo 1936 m. spalio 26 d. Vėliau planuota paleisti dar vieną autobusą maršrutu Panevėžys – Pajuosčio kareivinės.

1938 m. bendrovės Panevėžio skyrius sustabdė savo veiklą, nustojo kursuoti bendrovės autobusai mieste, sustabdyta veikla automobilių dirbtuvėse.[2]

Šiauliai redaguoti

Bendrovei priklausė Šiaulių Bačiūnų elektrinė.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Paliokas, Giedrius (2015). „JAV lietuvių ekonominiai ryšiai su Lietuva XX a. 3-4 dešimtmečiais“. Nuoroda tikrinta 2016-07-13.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Markuckytė, Elena; Pilkauskas, Donatas (2016-04-25). „Amerikos lietuvių prekybos akcinė bendrovė ir jo skyrius Panevėžyje“. respublika.lt. Suarchyvuotas originalas 2016-08-21. Nuoroda tikrinta 2016-07-13.