Amūrinis ežys
| Erinaceus amurensis | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Amūrinis ežys (Erinaceus amurensis) | ||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||
| Erinaceus amurensis Schrenk, 1858 | ||||||||||||||||
 Amūrinio ežio paplitimo arealas |
Amūrinis ežys (Erinaceus amurensis) – ežinių (Erinaceidae) šeimos, ežių (Erinaceinae) pošeimio, paprastųjų ežių (Erinaceus) genties gyvūnas.
Paplitimas redaguoti
Paplitęs Rytų Azijos dalyje – Rusijos Tolimųjų Rytų pietryčiuose (Primorės kraštas, Chabarovsko kraštas, Amūro sritis), Kinijos rytuose ir galbūt jos Sičuano provincijoje, Korėjos pusiasalyje.
Buveinė redaguoti
Gyvena labai skirtingose buveinėse, išskyrus kalnus, pelkynus ar aktyviai apdirbamus žemės plotus. Mėgsta gyventi kalnų ir kalvų slėniuose, lygumose, apaugusiose aukšta žole, ir krūmynais, kur mišriai auga spygliuočiai ir lapuočiai medžiai. Dažniausiai tai miškų pakraščiai, besiribojantys su pievomis ir kitais atvirais plotais prie upių slėnių.
Apibūdinimas redaguoti
Kūno ilgis 18,0–26,3 cm, uodegos ilgis 1,6–2,8 cm, priklausomai nuo metų laiko kūno svoris 600–1092 g[1]. Nugarėlė apaugusi iki 2,4 cm ilgio šviesiai rudais spygliukais.
Elgsena redaguoti
Gyvena pavieniui. Daugiausiai aktyvus naktį ir sutemose, nors apsiniaukusiu, lietingu metu gali medžioti bet kuriuo paros laiku. Prieš atslenkančius šalčius, spalio mėnesį įminga. Tam pasirenka sausas netoli upių vietas su gausiai ant žemės nukritusiais medžių lapais arba įlenda po kelmų, išvartų ertmėmis. Poravimasis prasideda kovo pabaigoje ir balandžio pradžioje. Gimsta 3–8 jaunikliai. Lytiškai subręsta antrais gyvenimo metais. Per metus veda vieną jauniklių vadą.
Mityba redaguoti
Minta daugiausia sliekais, vabzdžiais ir kitais bestuburiais gyviais. Rečiau pasigauna smulkių stuburinių gyvūnų, iš jų daugiausia smulkių graužikų, pasmaguriauja paukščių kiaušiniais ir dar rečiau ėda ir vaisius.
Sinonimai redaguoti
- Erinaceus chinensis Satunin, 1907
- Erinaceus dealbatus Swinhoe, 1870
- Erinaceus hanensis Matschie, 1907
- Erinaceus koreanus Lönnberg, 1922
- Erinaceus koreensis Mori, 1922
- Erinaceus kreyenbergi Matschie, 1907
- Erinaceus orientalis Allen, 1903
- Erinaceus tschifuensis Matschie, 1907
- Erinaceus ussuriensis Satunin, 1907
Šaltiniai redaguoti
- ↑ zooclub.ru / Амурский еж (Erinaceus amurensis)
Nuorodos redaguoti
- itis.gov / Erinaceus amurensis Schrenk, 1859, anglų kalba
- departments.bucknell.edu / Erinaceus amurensis, anglų k.
- iucnredlist.org / Erinaceus amurensis, anglų k.
- redbook-amur.ru / Ёж амурский / Erinaceus amurensis (Schrenk, 1859) Archyvuota kopija 2014-10-29 iš Wayback Machine projekto., rusų kalba
- sevin.ru / Erinaceus amurensis Schrenk 1858 – Ёж амурский Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto., rusų k.