Atverti pagrindinį meniu
Altorių šešėly
Altorių šešėly.jpg
Autorius(ė) Vincas Mykolaitis-Putinas
Žanras romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Altorių šešėly
Šalis Lietuva
Kalba lietuvių kalba
Išleista 1933 m.
Leidykla Sakalas

„Altorių šešėly“ – 1933 m. išleistas Vinco Mykolaičio-Putino (1893–1967) psichologinis romanas.

Tai buvo pirmasis tokio pobūdžio kūrinys lietuvių literatūroje. Jame aprašomas Liudo Vasario – jauno kunigo - gyvenimas, jausmai, vidiniai konfliktai, siekis išsivaduoti iš visuomenės primestų dogmų. Kūrinyje sprendžiama labai daug psichologinių problemų: kunigystės, gyvenimo kelio ieškojimo, menininko asmenybės laisvės. Ypač ryškus romano motyvas – ar gali tas pats žmogus būti ir kunigas, ir poetas?

Aušrakalnis Pilotiškėse

„Altorių Šešėly“ buvo pirmasis modernistinis lietuvių romanas, atitikęs tuo metu Vakarų Europoje paplitusias literatūrines tradicijas. Šis romanas turi labai daug autobiografinių elementų, nors pats autorius tą ryšį siekė sumenkinti. Vincas Mykolaitis-Putinas, lygiai kaip ir aprašomasis Liudas Vasaris, buvo poetas iš Suvalkijos, įstojo į kunigų seminariją, netrukus po jos baigimo išvyko į Peterburgo dvasinę mokyklą, vėliau – į Vakarų Europą, o grįžęs Lietuvon – metė kunigavimą. Sutampa ir dalis vietovardžių – pavyzdžiui, Aušrakalnis, iš tiesų stūksantis poeto gimtinėje, nesunku nuspėti, kad minimas Naujapolis yra Marijampolė ir kt. Kūrinys svarbus ir istorine prasme – gerai atskleidžia minimo laikotarpio visuomenės nuotaikas (lenkų ir lietuvių dvasininkų priešpriešą, socialistinių judėjimų keliamą pavojų kunigų dominavimui, nepriklausomos Lietuvos politines intrigas, Kauno inteligentijos gyvenimą).

SiužetasKeisti

DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės

Kūrinys padalintas į 3 dalis: „Bandymų dienos“, „Eina gyvenimas“ ir „Išsivadavimas“.

Pirmojoje dalyje pasakojama kaip jaunasis Liudas Vasaris, tėvų sprendimu, įstojo į kunigų seminariją. Čia jis pratinasi prie asketiško gyvenimo, niūrios dienotvarkės. Jis naivus, kupinas idealizmo ir tikisi būsiąs geru kunigu kaip Maironis ar Antanas Baranauskas, padėsiąs tautai. Tačiau jam sunku atrasti savyje gyvą tikėjimą Dievu, be to, jis linkęs į vienatvę, apmąstymus, jam sunku išreikšti savo jausmus, būti atviram su kitais. Vasario jausmus sudrumsčia kaimyninėje parapijoje gyvenanti jauna vietos klebono giminaitė Liucė, kuri nori užkariauti drovaus ir jautraus klieriko širdį. Vasaris atsispiria jos pagundai, bet jo sieloje vis labiau kyla dvilypumas – jis nori patikti, nori patirti meilę, bet kaltina save dėl klierikui netinkamų jausmų ir poelgių. Būnant seminarijoje savo moters idealą Vasaris kuria aplink kaskart pamaldų metu pastebimą moterį – „Katedros Nepažįstamąją“. Negalėdamas atvirai išreikšti savo jausmų, Vasaris pradeda rašyti eilėraščius, kuriuos netrukus pradeda spausdinti vienas jo bičiulių kuruojamas leidinys. Nepaisant vis maištingesnių jausmų sieloje (noro mylėti, noro nevaržomai kurti, bodėjimosi kunigų veidmainiškumu) jis priima skaistybės įžadus ir netrukus tampa tikru kunigu.

Antrojoje dalyje Liudas Vasaris paskiriamas vikaru į Kalnynų parapiją. Čia jis susiduria su pilka realybe – grubiais, veidmainiškais kunigais, varginančiu, sielą sekinančiu darbu, rutina. Jam sunku rasti bendrą kalbą su parapijiečiais, juos auklėti, suprasti jų gyvenimą. Vasario mylimoji Liucė išteka už daktaro Brazgio ir tampa jam tolima. Jaunasis kunigas prieglobstį atranda dvare, kur lankosi jauna lenkų baronienė Rainakienė. Ji aprūpina Vasarį knygomis iš dvaro bibliotekos ir savo dėmesiu. Vasaris, nepaisydamas neigiamos klebono nuomonės, baronienės kaip „laisvo elgesio“ moters reputacijos, ja susižavi ir dažnai drauge leidžia laiką kartu. Čia jis vėl susiduria su vidiniu konfliktu tarp noro būti mylimam ir jam, kaip kunigui, tinkamo elgesio. Jis bando bendrauti su pavyzdingais, asketiškais kunigais, bet pamato, kad tokiu pats tikrai netaps. Tačiau prasideda Pirmasis pasaulinis karas, ir Liudas Vasaris ryžtasi išvykti į Peterburgą.

Paskutinėje dalyje vaizduojamas Liudas Vasaris, grįžtąs į jau nepriklausomą Lietuvą po dešimties metų. Jis gyvenęs Vakarų Europoje, ten gavęs filosofijos daktaro išsilavinimą. Per tuos metus jis nutolo nuo dvasinio gyvenimo, priprato prie pasaulietiško kultūrinio gyvenimo, išblėso jo idealizmas. Grįžęs jis ima vengti savo kaip kunigo pareigų, vengia bendravimo su kitais kunigais. Jo tėvai tikisi, kad jis dabar tapsiąs klebonu, bet Vasaris išvyksta į Kauną ir tampa gimnazijos direktoriumi. Ten jis vėl netikėtai susitinka su Liucija, kuri vėl ištekėjusi ir dabar yra turtinga Kauno ponia. Vasaris imasi mokyti jos sūnų Vytuką ir nuolat bendrauja su Liucija. Jų bendravimas palaipsniui perauga į rimtesnius santykius. Vasaris tęsia savo literatūrinę veiklą ir vienos vakaronės metu susipažįsta su iš Amerikos kilusia pianiste Aukse. Jiedu pamilsta vienas kitą, bet Vasaris vis negali nutraukti savo santykių su Liucija. Bet mirus Vytukui Liucija puola į depresiją, o vėliau nusižudo. Liudas Vasaris, nepaisydamas kunigų įkalbinėjimų, baimės dėl ateities, pasiryžta atsisakyti kunigystės ir nori tęsti savo gyvenimą su Aukse.

Pagrindiniai veikėjaiKeisti

  • Liudas Vasaris – jaunas, naivus, jautrios sielos kunigas ir poetas;
  • Liucija Brazgienė (Glaudžiuvienė) – Kleviškio parapijos kanauninko Kimšos dukterėčia (iš tiesų, duktė). Pradžioje išdykusi mergaitė, vėliau laiminga motina, o pabaigoje – amorali aukštuomenės ponia;
  • baronienė Rainakienė (Reineken) – iš Lenkijos kilusi išsilavinusi, drąsi, atvirai savo nuomonę reiškianti moteris, ištekėjusi už seno vokiečių barono Rainakio;
  • Auksė (Aurelija) Gražulytė – iš JAV grįžusi turtingo tėvo dukra, pianistė;
  • kunigas Stripaitis – Kalnynų vikaras, užsiėmęs prekyba ir visuomenine veikla, vėliau – politikas;
  • klebonas Platūnas – grubus, storžievis Kalnynų klebonas, užsiėmęs savo ūkio reikalais;
  • kanauninkas Kimša – Kleviškio klebonas, kanauninkas, auginąs nesantuokinę dukterį Liucę;
  • daktaras Brazgys – gydytojas, vedęs Liuciją, vėliau žuvęs per karą;
  • Vytautas (Vytukas) – Liucijos ir Brazgio sūnus, Vasario krikšto sūnus.

LiteratūraKeisti

  • Altorių šešėly: romanas. – Kaunas: Sakalas, 1933. – 3 d.
    • D. 1: Bandymų dienos. – 408 p.
    • D. 2: Eina gyvenimas. – 388 p.
    • D. 3: Išsivadavimas. – 408 p.
  • Bedieviai kunigų seminarijoje: kunigų luomo kritika mūsų šių dienų literatūroje: kritiška „Altorių šešėly“ ir „Tiesiu keliu“ analizė / Viktoras Jocaitis. – Kaunas: „Šviesos“ knygynas, 1936. – 135 p.
  • Kunigai Gintauto ir Putino romanuose/ Petras Pr. Būčys (Pranciškus Būčys). – Kaunas: Šviesos sp., 1936. – 37 p.
  • Altorių šešėly: romanas. – Kaunas: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1946. – 3 d.
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1949. – 647 p.
  • Altorių šešėly: romanas trijose dalyse. – Memmingen: Tremtis, 1951. – 633 p.
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1954. – 677 p.
  • Altorių šešėly: romanas trijose dalyse. – Chicago (Ill.): Literatūros mėgėjų būrelis, 1956. – 631 p.
  • Raštai / Vincas Mykolaitis-Putinas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – T. 3-5
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Vaga, 1967. – 597 p.
  • Asmenybės filosofija V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“: medžiaga lektoriui / Silvestras Gaižiūnas. – Vilnius: Žinija, 1981. – 16 p.
  • Romano likimas, arba Liudo Vasario draugai ir priešai / Kazys Ambrasas. – Vilnius: Vaga, 1983. – 343 p.
  • Altorių šešėly: romanas. – Kaunas: Šviesa, 1983. – 613 p.
  • Altorių šešėly: romanas / iliustr. Antanas Kučas. – 7-asis leidimas. – Vilnius: Vaga, 1988. – 635 p.: iliustr. – ISBN 5-415-00209-X
  • Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: nuo „Algimanto“ iki „Altorių šešėly“ / Gintaras Lazdynas. – Kaunas: Naujasis lankas, 1999. – 346 p. – ISBN 9955-03-004-6
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 772 p. – ISBN 978-9955-08-980-3
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2002. – 943 p. – ISBN 9955-08-145-7
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: Alma littera, 2005. – 943 p. – ISBN 9955-08-980-6
  • Altorių šešėly: sutrumpintas romanas / parengė Agnė Iešmantaitė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 304 p. – ISBN 9986-06-095-8
  • Altorių šešėly: romanas / parengė Vanda Šatkuvienė. – Vilnius: LRS leidykla, 2012. – 989 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-723-6
  • Altorių šešėly: romanas. – Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2014. – 714 p. – ISBN 978-9955-23-790-7