Atverti pagrindinį meniu

Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
Alsėdžių Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia.jpg
Vyskupija Telšių
Dekanatas Plungės
Savivaldybė Plungės rajonas
Gyvenvietė Alsėdžiai
Adresas Bažnyčios g. 2
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1793 m.
Stilius liaudiškų formų

Koordinatės: 56°01′49″š. pl. 22°02′46″r. ilg. / 56.030324°š. pl. 22.045994°r. ilg. / 56.030324; 22.045994

Alsėdžių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia stovi Alsėdžių miestelyje, Sruojos slėnio kairiajame krante. Bažnyčia su varpine, šventoriaus koplyčia ir tvora su vartais priklauso architektūriniam kompleksui (unik. kodas 28084).[1]

Bažnyčios altorius

Parapijoje yra Alsėdžių kapinių koplyčia, Alsėdžių bažnyčios šventoriaus koplyčia.

IstorijaKeisti

Alsėdžiai 14211842 m. priklausė Žemaičių vyskupams, nuo 1465 m. – jų nuolatinė rezidencija. Apie 1465 m. pastatytas vyskupo dvaras. 1842 m. vyskupo žemės suvalstybintos. Nuo 1850 m. vyskupai Alsėdžiuose negyveno, dvaro rūmus valdžia perėmė 1857 m. Pirmosios bažnyčios (iki 1475 ir 1648 m.) buvo pastatytos Alkos kalno papėdėje. Vyskupui paprašius, Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė 50 valakų žemės ir 2 ežerus.

1765 m. įsteigta parapinė mokykla (atkurta 1810 m.). 1789 ir 1813 m. įkurtos altarijos. Nukasus dalį Alkos kalno, 1793 m. pastatyta dabartinė bažnyčia. Senosios vietoje pastatyta koplyčia. 1797 m. skirta žemės kapinėms.

19071908 m. atnaujinti bažnyčios altoriai. 19111915 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Alsėdžiuose 19421949 m. klebonavęs Juozapas Butkus (19031985) Sovietų režimo suimtas ir ištremtas.

Šventoriuje palaidotas vyskupijos valdytojas kunigas Jonas Krizostomas Gintila (17881857), bibliofilas bei ilgametis Alsėdžių klebonas Vaclovas Stirbys (19121982), (19501956 m. buvo ištremtas).

Parapijos klebonaiKeisti

ArchitektūraKeisti

Bažnyčia stačiakampio plano, su trisiene apside, 2 bokšteliais. Vidus 3 navų. Yra 8 barokiniai mediniai altoriai. Šventoriaus tvora mūrinė, su stulpiniais vartais. Prie bažnyčios, rytinėje šventoriaus pusėje, stovi medinė varpinė, taip pat du koplytstulpiai, du akmeniniai kryžiai, keli antkapiniai paminklai (vyskupijos valdytojo, kunigo Jono Krizostomo Gintilos (1788-1857), klebono Vaclovo Stirbio (1912-1982)).

GalerijaKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. „Bažnyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-03-18. 

NuorodosKeisti