Vikipedija

Alphonso Lingis

Alphonso Lingis
Gimė 1933 m. lapkričio 23 d. (90 metų)
Kretoje, Ilinojaus valstija, JAV
Veikla lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, rašytojas, vertėjas
Alma mater Lojolos universitetas

Alfonsas Lingis (angl. Alphonso Lingis, g. 1933 m. lapkričio 23 d. Kretoje, Ilinojaus valstija, JAV) – lietuvių kilmės filosofas, Pensilvanijos universiteto filosofijos profesorius, rašytojas, vertėjas.

Biografija redaguoti

1950 m. baigęs vidurinę mokyklą A. Lingis studijavo Čikagos Lojolos universitete. Įgijęs filosofijos bakalauro laipsnį, toliau tęsė studijas katalikiškame Leuveno universitete Belgijoje. Jame apsigynė filosofijos mokslų daktaro laipsnį.

1960 m. A. Lingis pradėjo dirbti profesoriaus padėjėju Diukeino universitete Pitsburge. Nuo 1960 m. vidurio dirbo Pensilvanijos valstybiniame universitete su vertimo projektais ir išleido daugelį mokslinių straipsnių apie filosofijos istoriją.[1] Šiuo laikotarpiu filosofas keliavo po pasaulį, kas paliko gilų antspaudą jo darbuose.

Veikla redaguoti

Alfonsas Lingis pripažinimą pirmiausia pelnė kaip puikus M. Merleau-Ponty ir Emanuelio Levino knygų vertėjas į anglų kalbą. Šių mąstytojų įtaka visada išliko ryški ir jo paties filosofijoje. Jo mokslinių tyrinėjimų sritys – fenomenologija, antropologija, egzistencializmas, modernioji filosofija ir etika. Dėl originalios filosofinės išraiškos ir intriguojančio kalbėjimo stiliaus filosofas pelnė pasisekimą kaip lektorius. Kalbėdamas viešai profesorius pasitelkia keistą muzikinį foną ar įrašytus riksmus, paskaitas dažnai skaito visiškoje tamsoje.

Dirbdamas Pensilvanijos valstybiniame universitete tapo koledžo miestelio įžymybe. Profesorius priiminėjo studentus keistuose namuose, pilnuose retų paukščių, pavojingų žuvų, vabzdžių bei daugelio trečiųjų pasaulio šalių radinių.

A. Lingio kaip rašytojo debiutas įvyko 1982 m., jo knyga „Excesses“ žymi brandaus rašymo stiliaus pradžią. Į lietuvių kalbą išverstos keturios jo knygos: „Nieko bendra neturinčiųjų bendrija“, „Pavojingos emocijos“, „Bendra kalba, paskiri balsai“, „Kontaktas“. Knyga „Kontaktas“ skiriasi nuo ankstesniųjų apimtimi ir netikėtu rakursu – tai filosofinis fotografijų albumas. Fotografijų albumą „Kontaktas“ sudaro vaizdai ir veidai, sutikti keliaujant po pasaulį. Filosofas daug dėmesio skyrė itin ryškioms Azijos valstybėms – Indijai, papuasų kraštams, Tailandui. Pradėjęs fotografuoti, ėmė kitaip vertinti spalvas, šviesą, medžiagas, šešėlius bei linijas.

A. Lingio teigimu, pokytį nuo vertėjo iki rašytojo paskatino kelionė į Khadžuraho šventyklas Indijoje. Ten 26 struktūros, užpildytos „erotinio meno“. Viso to rezultatas pirmiausia buvo pranešimas apie Khajuraho šventyklų meną, kurį profesorius pristatė Pensilvanijos universitete 1991 m. Filosofas panaudojo jį kaip schemą savo veikalui „Pavergimai“ („Abuses“). Tai pirma padrikų tekstų serijos dalis, kuri jį išgarsino.

Pastaraisiais metais profesorius atnaujino kontaktą su protėvių tėvyne – leidyklos „Baltos lankos“ kvietimu atvyko į 11-ąją Vilniaus knygų mugę, kuri vyko 2010 m. vasario 18–21 d. Mugėje buvo pristatyta pasaulio piliečio Alfonso Lingio knyga „Bendra kalba, paskiri balsai“, parašyta remiantis 2003 m. Vilniuje skaitytų paskaitų ciklu.[2] Viešnagės metu profesorius skaitė paskaitas Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.[3]. 2011 m. išleista knyga „Balandžiai“.

Šiuo metu filosofas įsitraukęs į fenomenologines įvairių kultūrų studijas, susijusias su estetine kūryba ir ritualiniais veiksmais. Kritikai ir recenzentai jo darbus vertina kaip itin išsiskiriančius ir drąsius.

Filosofinės idėjos redaguoti

Lingio filosofija nepaprastai savita – fenomenologijos klasikus jis sieja su gamtos ir socialinių mokslų žiniomis, o svarbiausia su turtinga asmenine savo „filosofinio keliautojo“ patirtimi. Filosofo teigimu, „vertingiausia filosofija yra ta, kuri tiria konkrečius dalykus ir padeda juos pamatyti naujai arba giliau, o ne ta, kuri kuria didelius principus ir abstrakčius apibendrinimus“.[4]

Kalbant apie filosofiją šiandien, A. Lingio įsitikinimu fenomenologija yra esminis metodas, bet yra labai daug būdų ką nors suprasti ir visi jie turi būti įtraukti į filosofiją. Dėl šios priežasties profesorius savo darbuose remiasi psichologijos, antropologijos, geografijos, sociologijos ir kitų mokslinių disciplinų žiniomis. Jo darbai neretai atskleidžia, kaip Vakarų filosofijos sąvokos ir teorijos mums trukdo skverbtis į rytų kultūrų simbolines sandaras, logikas bei etikos kodeksus. Tuo pačiu jis atidengia neigiamą globalizacijos pusę ir jos pasekmes – yrančias bendruomenes, pažeistą socialumą ir žmogiškąjį solidarumą. Jo kuriamas netradicinis filosofavimo stilius turi tiesioginių sąsajų su kultūros kritika.

A. Lingio filosofija neatsiejama nuo filosofinio keliavimo, todėl, vadinamas pasaulio piliečiu, savo darbuose remiasi patirtimis, svarsto aktualius naujosios praktinės filosofijos klausimus – pasitikėjimas, pagarba, tarpasmeninė komunikacija. Profesorius, remdamasis antropologiniais stebėjimais ir klasikine bei moderniąja filosofija, vedamas humanistinės etikos paskatų, nagrinėja nusikaltimo ir nekaltumo, smurto ir džiaugsmo, grožio ir geismo santykių problemas. Analizuoja tikėjimo gyvūnais, prakeiksmų ir palaiminimų galią.

Lingio filosofinė laikysena atskleidžia autentišką ir atsargų žvilgsnį į kitus. Kalbėdamas apie žmogaus išvaizdą, profesorius pabrėžė, kad žmogus sau niekada nebus tobulas, visada norės kažką pakeisti, pagražinti. Filosofo teigimu, norint suprasti savo būtį, reikia atverti akis šviesai.

Bibliografija redaguoti

  • Excesses: Eros and Culture (1982) [lt. Kraštutinumai: Aistra ir Kultūra]
  • Libido: The French Existential Theories (1985) [lt. Libido: Prancūzijos Egzistencinės Teorijos]
  • Phenomenological Explanations (1986) [lt. Fenomenologiniai Paaiškinimai]
  • Deathbound Subjectivity (1989) [lt. Mirtingas Subjektyvumas]
  • The Community of Those Who Have Nothing in Common (1994) [lt. Bendruomenė Tų, Kurie Neturi Nieko Bendro]
  • Abuses (1994) [lt. Pavergimai]
  • Foreign Bodies (1994) [lt. Svetimieji kūnai]
  • Sensation: Intelligibility in Sensibility (1995) [lt. Juslumas: Jautrybės Supratimas]
  • The Imperative (1998) [lt. Imperatyvas]
  • Dangerous Emotions (1999) [lt. Pavojingos Emocijos]
  • Trust (2004) [lt. Pasitikėjiimas]
  • Body Transformations (2005) [lt. Kūno Transformacijos]
  • The First Person Singular (2007) [lt. Pirmasis Vienaskaitos Asmuo]
  • Violence and Splendor (2008) [lt. Smurtas ir Prabanga]
  • Common Language, Individual Voices (2010) [lt. Bendra Kalba, Paskiri Balsai]
  • The Contact (2010) [lt. Prisilietimas]
  • Sade My Neighbor [lt. Sade Mano Kaimynas]By Pierre Klossowski, Alphonso Lingis
  • Altmanns Tongue: Stories and a Novella [lt. Altmanų Bylojimas: Istorijos ir Novelė]By Brian Evenson, Alphonso Lingis

Į anglų kalbą išvertė:

  • Merleau-Ponty, Le visible et l’Invisible (1945)
  • Pierre Klossowski, Sade, mon prochain (1947)
  • Levinas, De l’existence à l’existant (1948)
  • Levinas, Totalité et infini: essai sur l’extériorité (1961)
  • Totality and Infinity: An Essay on Exteriority (Philosophical Series) [lt. Visuma ir Begalybė: Esė apie Išorinę Pusę] Paperback 1969. By Emmanuel Levinas, Alphonso Lingis
  • The Visible and the Invisible (SPEP) [lt. Matoma ir Nematoma] Paperback 1969. By Maurice Merleau Ponty, Alphonso Lingis
  • Levinas, Autrement qu’être ou au-delà de l’essence (1974)

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Pennsylvania State University Department of Philosophy Archyvuota kopija 2007-06-24 iš Wayback Machine projekto.
  2. ↑ Interviu su A. Lingiu “Žmonės kaip skirtingi paukščiai“ Archyvuota kopija 2010-04-12 iš Wayback Machine projekto.
  3. ↑ Paskaita „Nepažinus protas“ iš knygos „Bendra kalba, paskiri balsai“ Archyvuota kopija 2010-04-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. ↑ Garsus lietuvių kilmės JAV filosofas Alphonso Lingis: „Filosofijos tradicija yra didelis turtas" Archyvuota kopija 2010-06-28 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos redaguoti

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Alphonso_Lingis&oldid=7057046"