Almantas Samalavičius

Lietuvos kultūrologas, menotyrininkas, publicistas, eseistas
   Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.
Almantas Liudas Samalavičius
Gimė 1963 m. gegužės 21 d. (60 metų)
Vilnius
Tautybė lietuvis
Tėvai Stasys Samalavičius
Veikla kultūrologas, menotyrininkas
Sritis meno, architektūros kritika
Organizacijos Vilniaus universitetas, VGTU
Pareigos profesorius
Išsilavinimas hab. mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (1997 m.)
Prano Dovydaičio premija (2008 m.).

Almantas Liudas Samalavičius (g. 1963 m. gegužės 21 d.) – Lietuvos kultūrologas, menotyrininkas, publicistas, eseistas.

Biografija redaguoti

Gimė kultūros ir architektūros istoriko Stasio Samalavičiaus ir filologės anglistės Stasės Samalavičienės šeimoje.

1985 m. Vilniaus pedagoginiame institute baigė anglų kalbos studijas. Dirbo redaktoriumi laikraščiuose ir žurnaluose, kūrybinėse organizacijose, 1993–1997 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, 1993–1996, 1998 ir nuo 2008 m. – Vilniaus universitete, nuo 1995 m. – ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. 2006 m. apgynė humanitarinių mokslų (menotyros) daktaro disertaciją, nuo 2010 m. – profesorius.

1998–2005 m. Almantas Samalavičius dirbo mokslo tiriamąjį darbą Kultūros ir meno institute. Stažavo Štutgarto (1993 m.) ir Ilinojaus (2002 m.) universitetuose. Kaip vizituojantis profesorius dėstė Ilinojaus (JAV), Kjanpoko nacionaliniame (Pietų Korėja), Diponegoro (Indonezija) ir kituose universitetuose. Skaitė pasakaitų ciklus Helsinkio, Romos, Baskų krašto, Florencijos, Alkalos ir kituose universitetuose. 2004-2006 m. Vilniaus dailės akademijos tarybos pirmininkas, 2010-2013 LR Kultūros ministerijos kultūros ir meno tarybos narys. 1993–2003 ir 2007–2011 m. Lietuvių PEN centro prezidentas.[1]

Veikla redaguoti

Almantas Samalavičius šalia akademinių mokslo darbų architektūros istorijos ir teorijos, aukštojo mokslo ir literatūrologijos srityse rašo eseistiką, publicistiką, verčia iš anglų kalbos, yra sudaręs mokomųjų knygų. Yra dirbęs SKVC (Studijų kokybės ir vertinimo centro), LMT (Lietuvos mokslo tarybos) ir kitų institucijų ekspertu. Kaip specialus kviestinis pranešėjas (key-note speaker) skaitė paskaitas Kašano universiteto (Iranas), Diponegoro universiteto (Indonezija) ir kitų pasaulio aukštųjų mokyklų mokslo renginiuose. Dirba tarpautinių mokslo žurnalų: Architecture Research, Journal of Architectural and Urban Design, Journal of Architectural Thought, Journal of Civil Engineering Research and Technology, Mathematics Interdisciplinary Research, Czas Kultury, JAV Penn State University Press ir kt. redakcinėse kolegijose.

Tarptautinių mokslo žurnalų The Journal of Architecture and Urbanism (nuo 2012 m.), Lituanus Quarterly (nuo 2014 m.) vyriausiasis redaktorius. Nuo 1999 m. – žurnalo „Kultūros barai“ skyriaus redaktorius. 2005-2006 m. LTV 2 savaitinės programos "Kultūros kodas" vedėjas.

Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: miesto kultūrologija, architektūros estetika, istorija ir teorija, aukštojo mokslo istorija ir teorija, literatūra, pokolonijinė teorija.[2]

Bibliografija redaguoti

Monografijos ir mokomoji literatūra
  • Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (su S. Samalavičiumi, 1998 m.),
  • Lietuvių mentalitetai (su G. Beresnevičiumi, V. Bereniu, V. Savukynu, 2002 m.),
  • Universiteto idėja ir akademinė industrija (2003 m. 2-as papildytas leidimas 2010),
  • Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje (2004 m.),
  • Miesto kultūra (2007, 2-as leidimas 2008).
  • Architektūros kritika (2010).
  • Idėjos ir struktūros (Ideas and Structures, 2011 m.),
  • Miestas ir protas (2013 m.),
  • Tarp Scilės ir Charibdės: Lietuvos aukštasis mokslas permainų metais (2016).
  • Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės (2017).
  • Lietuvos architektūra ir urbanistika: Istorijos ir estetikos esė (Lithuanian Architecture and Urbanism: Essays in History and Aesthetics, 2019 m.).
Sudaryti leidiniai
  • Vieta, simbolis ir kultūrinis kraštovaizdis (Site, Symbol and Cultural Landscape, 2021)
  • Architektūros teorija kitapus (post)modernizmo (2021)
  • Neoliberalizmas, ekonomizmas ir aukštasis mokslas (Neoliberalism, Economism and Higher Education) (2O18)
  • Modernizmo ir dirbtinės aplinkos permąstymas (Rethinking Modernism and the Built Environment) (2017)
  • Dedalus leidyklos lietuvių literatūros antologija (Dedalus Book of Lithuanian Literature, 2013 m.),
  • Nelaisvės formos (pokalbių rinktinė, 2014 m.).
  • Europos istorijos (su C.H. Fredrikssonu) (2010)
  • S. Samalavičius. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII a. (2011 m.),
  • S. Samalavičius. Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII a. (2013 m.).
  • Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija (2007 m.),
  • Bliuzas Ričardui Gaveliui (su N. Gaveliene, A.A. Jonynu, 2006 m.),
  • Forms of Freedom (2005 m.),
  • Sacrum in Cultural Space (2005 m.),
  • Lithuanian Shift (1994 m.).
Esė rinkiniai
  • XX amžiaus vizionieriai (1997 m.),
  • Kaita ir tęstinumas (2008 m.),
  • Lotoso kvapas (2011 m.).
Vertimai
  • Gerard Delanty. Europos išradimas (2002 m.)
  • Zygmunt Bauman. Likvidi meilė (2007 m.)
  • Dalia Janavičius. Betoninė kriauklė (2004 m.)
  • Nikos Salingaros. Projektavimo modeliai ir gyvenamoji architektūra (2019 m.)

Apdovanojimai redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Rimantas BuivydasAlmantas Liudas Samalavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius, VGTU.