Almantas Samalavičius
![]() |
Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Almantas Liudas Samalavičius | |
---|---|
Gimė | 1963 m. gegužės 21 d. Vilnius |
Tautybė | lietuvis |
Tėvai | Stasys Samalavičius |
Veikla | kultūrologas, menotyrininkas |
Sritis | meno, architektūros kritika |
Organizacijos | Vilniaus universitetas, VGTU |
Pareigos | profesorius |
Išsilavinimas | hab. mokslų daktaras |
Alma mater | Vilniaus pedagoginis institutas |
Žymūs apdovanojimai | |
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (1997 m.) |
Almantas Liudas Samalavičius (g. 1963 m. gegužės 21 d.) – Lietuvos kultūrologas, menotyrininkas, publicistas, eseistas.
Biografija
redaguotiGimė kultūros ir architektūros istoriko Stasio Samalavičiaus ir filologės anglistės Stasės Samalavičienės šeimoje. Broliai: medicinos prof. habil. dr. Narimantas E. Samalavičius ir prof. dr. Robertas S. Samalavičius.
1985 m. Vilniaus pedagoginiame institute baigė anglų kalbos studijas. Dirbo redaktoriumi laikraščiuose ir žurnaluose, kūrybinėse organizacijose, 1993–1997 m. dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete, 1993–1996, 1998 ir nuo 2008 m. – Vilniaus universitete, nuo 1995 m. – ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. 2006 m. apgynė humanitarinių mokslų (menotyros) daktaro disertaciją, nuo 2010 m. – profesorius.
1998–2005 m. Almantas Samalavičius dirbo mokslo tiriamąjį darbą Kultūros ir meno institute. Stažavo Štutgarto (1993 m.) ir Ilinojaus (2002 m.) universitetuose. Kaip vizituojantis profesorius dėstė Ilinojaus (JAV), Kjanpoko nacionaliniame (Pietų Korėja), Diponegoro (Indonezija) ir kituose universitetuose. Skaitė pasakaitų ciklus Helsinkio (Suomija), Romos (Italija), Baskų krašto (Ispanija), Florencijos (Italija), Sevilijos, Alkalos (Ispanija), Kobės (Japonija) universitetuose, Bandungo technologijos institute (Indonezija) ir kitose pasaulio aukštosiose mokyklose. Kasmet skaito paskaitas Romos Sapienza universiteto architektūros programoje. 2004–2006 m. Vilniaus dailės akademijos tarybos pirmininkas, 2010–2013 LR Kultūros ministerijos kultūros ir meno tarybos narys. 1993–2003 ir 2007–2011 m. Lietuvių PEN centro prezidentas.[1]
Veikla
redaguotiAlmantas Samalavičius šalia akademinių mokslo darbų architektūros istorijos ir teorijos, aukštojo mokslo ir literatūrologijos srityse rašo eseistiką, publicistiką, verčia iš anglų kalbos, yra sudaręs mokomųjų knygų. Yra dirbęs SKVC (Studijų kokybės ir vertinimo centro), LMT (Lietuvos mokslo tarybos), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, Šveicarijos mokslo fondo ir kitų mokslo bei kultūros institucijų ekspertu. Kaip specialus kviestinis pranešėjas (key-note speaker) ir plenarinis pranešėjas skaitė paskaitas Kašano universiteto (Iranas), Diponegoro universiteto (Indonezija), Bordo (Bordeaux) universiteto (Prancūzija), Makgilo universiteto (McGill, Monrealis, Kanada), Ruzvelto universiteto (Roosevelt, Čikaga, JAV) ir kitų pasaulio aukštųjų mokyklų mokslo renginiuose. Dirba tarpautinių mokslo žurnalų: Architecture Research, Journal of Architectural and Urban Design, Journal of Architectural Thought, Journal of Civil Engineering Research and Technology, Mathematics Interdisciplinary Research, Czas Kultury, JAV Penn State University Press ir kt. redakcinėse kolegijose.
Tarptautinių mokslo žurnalų The Journal of Architecture and Urbanism (nuo 2012 m.), Lituanus Quarterly (nuo 2014 m.) vyriausiasis redaktorius. Nuo 1999 m. – žurnalo „Kultūros barai“ skyriaus redaktorius. Parengė daugiau nei 60 pokalbių su iškiliomis pasaulio mokslo ir kultūros asmenybėmis, kurie buvo skelbiami šiame žurnale. Jų pagrindu išleistos trys knygos Lietuvoje ir užsienyje. 2005–2006 m. LTV 2 savaitinės programos „Kultūros kodas“ vedėjas.
Pagrindinės mokslinių tyrimų sritys: miesto kultūrologija, architektūros estetika, istorija ir teorija, aukštojo mokslo istorija ir teorija, literatūra, pokolonijinė teorija, visuomenė ir technologijos.[2]
Bibliografija
redaguoti- Monografijos ir mokomoji literatūra
- Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (su S. Samalavičiumi, 1998 m.),
- Lietuvių mentalitetai (su G. Beresnevičiumi, V. Bereniu, V. Savukynu, 2002 m.),
- Universiteto idėja ir akademinė industrija (2003 m. 2-as papildytas leidimas 2010),
- Idėjos ir struktūros architektūros istorijoje (2004 m.),
- Miesto kultūra (2007, 2-as leidimas 2008).
- Architektūros kritika (2010).
- Idėjos ir struktūros: architektūros istorijos esė (Ideas and Structures: Essays in architectural History, 2011 m.),
- Miestas ir protas (2013 m.),
- Tarp Scilės ir Charibdės: Lietuvos aukštasis mokslas permainų metais (2016).
- Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės (2017).
- Lietuvos architektūra ir urbanistika: Istorijos ir estetikos esė (Lithuanian Architecture and Urbanism: Essays in History and Aesthetics, 2019 m.).
- Baltic Postcolonial Narratives: Literature and Power (2023)
- Šiuolaikinė architektūros teorija: tekstų ir intelektualinių kontekstų sąveikos (2024)
- Architecture, Well-being and the Built Environment (2025)
- Sudaryti leidiniai
- Stasys Samalavičius. Urban Culture and Everyday Life in Lithuania in the 17th and 18th Centuries (2023)
- Vieta, simbolis ir kultūrinis kraštovaizdis (Site, Symbol and Cultural Landscape, 2021)
- Architektūros teorija kitapus (post)modernizmo (2021)
- Neoliberalizmas, ekonomizmas ir aukštasis mokslas (Neoliberalism, Economism and Higher Education) (2O18)
- Modernizmo ir dirbtinės aplinkos permąstymas (Rethinking Modernism and the Built Environment) (2017)
- Dedalus leidyklos lietuvių literatūros antologija (Dedalus Book of Lithuanian Literature, 2013 m.),
- Nelaisvės formos (pokalbių rinktinė, 2014 m.).
- Europos istorijos (su C.H. Fredrikssonu) (2010)
- S. Samalavičius. Vilniaus miesto kultūra ir kasdienybė XVII–XVIII a. (2011 m.),
- S. Samalavičius. Vilniaus miestiečiai ir miestų kultūra XVII–XVIII a. (2013 m.).
- Europos kultūros profiliai: atmintis, tapatumas, religija (2007 m.),
- Bliuzas Ričardui Gaveliui (su N. Gaveliene, A.A. Jonynu, 2006 m.),
- Forms of Freedom (2005 m.),
- Sacrum in Cultural Space (2005 m.),
- Lithuanian Shift (1994 m.).
- Esė rinkiniai
- XX amžiaus vizionieriai (1997 m.),
- Kaita ir tęstinumas (2008 m.),
- Lotoso kvapas (2011 m.).
- Vertimai
- Gerard Delanty. Europos išradimas (2002 m.)
- Zygmunt Bauman. Likvidi meilė (2007 m.)
- Dalia Janavičius. Betoninė kriauklė (2004 m.)
- Nikos Salingaros. Projektavimo modeliai ir gyvenamoji architektūra (2019 m.)
- Ettore Maria Mazzola.Tvarus miestas yra įmanomas (2022)
Apdovanojimai
redaguoti- Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija (1997 m.),
- Prano Dovydaičio premija (2008 m.),
- Bronio Savukyno premija (2014),
- LR Kultūros ministerijos premija už publicistikos kūrinius (1998, 2002, 2004),
- Savaitraščio Literatūra ir menas premija (1994, 1995).
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Rimantas Buivydas. Almantas Liudas Samalavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ prof. dr. Almantas Liudas Samalavičius, VGTU.