Allonsanfàn
| Allonsanfàn | |
|---|---|
 | |
| Pavadinimas | Allonsanfàn |
| Kilmės šalis |  Italija |
| Režisierius | Paolo ir Vittorio Taviani |
| Scenaristas (-ai) | Paolo ir Vittorio Taviani |
| Kompozitorius | Ennio Morricone |
| Vaidina | Marcello Mastroianni Lea Massari Mimsy Farmer Carla Mancini |
| Metai | 1974 |
| Žanras | drama |
| Trukmė | 111 min. |
| Kalba | italų |
| IMDb įrašas | |
Allonsanfàn – brolių režisierių Paolo ir Vittorio Taviani sukurta istorinė drama.
Turinys redaguoti
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės
Buvęs anarchistų lyderis Fulvijus paleidžiamas iš kalėjimo, paskelbus gandus, jog šis išdavė savo kovos draugus, tikintis, kad anksčiau ar vėliau su jais susitiks ir tokiu būdu įduos valdžiai į rankas. Fulvijui pavyksta visus įtikinti, kad jis nėra išdavikas, tačiau jis serga ir nebenori tęsti kovos. Jis grįžta į savo namus, kur atimieji džiaugiasi vėl jį matydami, o netrukus apsilanko ir jo meilužė Šarlotė. Ši sukviečia į dvarą visus kovos draugus, tačiau apie tai sužinojusi Fulvijo sesuo praneša valdžiai ir ši surengia pasalą. Susišaudymo metu Šarlotė žūva ir Fulvijus vienas ima auginti judviejų sūnų Maksimilianą, tačiau kovos draugai nenori palikti jo ramybėje ir kalbina prisidėti prie planuojamos ekspedicijos. Įsimylėjęs buvusią kovos draugę Frančeską, Fulvijus siūlo jai kartu bėgti į Ameriką, tačiau prieš tai jis turi atsikratyti visais likusiais gaujos nariais. Visi kartu jie laivu plaukia į pietus, kur tikisi sukelti neramumus nedideliame kaimelyje. Fulvijus atsiskiria nuo draugų ir įspėja kunigą, jog čia atvyko anarchistai. Gyventojai pasipriešina kovotojams ir juos nugali, tačiau vienas jų, Alozanfanas, nuspėja, kad Fulvijus išdavikas ir šį pergudrauja, pakišdamas po kareivių kulkomis...
Pagrindiniai aktoriai redaguoti
- Aktorius – vaidmuo
- Marcello Mastroianni – Fulvijus
- Lea Massari – Šarlotė
- Mimsy Farmer – Frančeska
- Laura Betti – Ester
- Claudio Cassinelli – Lionelis
- Luisa De Santis – Fiorela
- Renato De Carmine – Konstantinas
- Stanko Molnar – Alozanfanas
- Carla Mancini
Pagrindiniai apdovanojimai redaguoti
- Italijos nacionalinis kino žurnalistų sindikatas – geriausia aktorė (L. Massari, nominacija) ir geriausia originali istorija (P. Taviani, nominacija)
- Čikagos filmų festivalis – geriausias filmas (nominacija)