Aliteracija
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Aliteracija (lot. ad – prie, link + littera – raidė) – retorinė figūra – tikslingas, motyvuotas tapačių arba panašiai skambančių priebalsių pasikartojimas mažose teksto atkarpose – eilutėse, frazėse.[1] Vienas dažniausių instrumentuotės būdų. Sustiprina garsinį ir intonacinį teksto išraiškingumą, vaizdumą, padeda sukurti vientisą garsinės raiškos sistemą.
Vartosena
redaguoti- s, š, ž (dž), č
- Mūsų dienos – kaip šventė,
- Kaip žydėjimas vyšnios, –
- Tad skubėkim gyventi,
- Nes prabėgs – nebegrįš jos!
- Tad skubėkime džiaugtis! –
- Vai, prabėgs – nebegrįš jos!
- Mūsų dienos – kaip paukščiai,
- Kaip žydėjimas vyšnios.
- (Salomėja Nėris, „Kaip žydėjimas vyšnios“)
- ž, r, s
- Žvengia žirgas – žirgas vėjas
- Sidabrinių avižų
- Naktys sėjo
- Ir nusėjo,
- O gražu, gražu, gražu…
- r, m, s,
- Žarsto baltą smėlį
- Širvinta nurimus,
- Rymo ramunėlė
- Rudenio arimuos.
- (Salomėja Nėris)
Šaltiniai
redaguoti- ↑ aliteracija(parengė Petras Skirmantas). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).