Algimantas Rastauskas

Algimantas Rastauskas (1935 m. kovo 5 d. Vabalninkas, Biržai2020 m. liepos 3 d. Buenos Airės, Argentina) - Argentinos lietuvių bendruomenės narys, pirmasis Lietuvos garbės konsulas Argentinoje po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Biografija redaguoti

Kilmė, šeima redaguoti

Algimantas Rastauskas gimė 1935 m. Kovo 5 d. Vabalninke, Biržų rajone. Ten gyveno iki II pasaulinio karo, kuriam prasidėjus, kartu su šeima buvo priverstas išvykti į Vokietiją. Su A. Rastausku iš Lietuvos pasitraukė tėvai Balys Rastauskas, Ona Vasiliauskaite bei brolis Vytolis. Iki 1948 m. šeima gyveno Gross-Hesepe pabėgėlių stovykloje iš kurios 1948 m. emigravo į Argentiną.

Gyvendamas Vabalninke, A. Rastauskas lankė Vabalninko pradinę mokyklą, vėliau - pabėgėlių stovykloje Vokietijoje baigė pradinį lietuvių mokslą ir pradėjo lietuvišką vidurinę mokyklą. Persikėlęs į Argentiną tęsė studijas Buenos Airėse. Vėliau įgijo Elektros inžinerijos bakalaurą Buenos Airių technikos universitete. Daugelį metų dirbo inžinieriumi tarptautinėms bendrovėms Argentinoje: „Otis“, „Pirelli“ ir „Siemens“.

Veikla lietuvių bendruomenėje redaguoti

A. Rastauskas buvo žymus Argentinos lietuvių bendruomenės veikėjas, dažnai atstovaudavo Lietuvą įvairiuose renginiuose. Savo veikla aktyviai rėmė lietuvių emigrantų organizacijų veiklą. Ilgą laiką jis buvo vyrų ansamblio „Aitvaras“ narys, tautinių šokių ir dainų kolektyvo „Daina“ narys, šokių grupės „Rambynas“ vadovas. Jaunimo pasaulio kongreso Pietų Amerikoje parengiamojo komiteto vadovas[1].

Diplomatinė veikla redaguoti

Daugiau nei 20 metų Algimantas dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje stiprindamas Lietuvos ir Argentinos bendradarbiavimą. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Algimantas buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Argentinoje (1992–2000), čia atliko diplomatinį darbą atkuriant Lietuvos santykius su Argentina[2]. Jis taip pat dirbo konsulinį darbą, kur subūrė daugelį lietuvių kilmės argentiniečių su tėvyne Lietuva. Algimantas padėjo Lietuvos užsienio reikalų ministerijai įkurti vienintelę Lietuvos ambasadą Pietų Amerikos žemyne ​​Argentinoje[3]. Konsultu patarėju jis dirbo iki 2012 m.

Atminimo įamžinimas redaguoti

Už nuopelnus Lietuvai, kruopštų ir nuoširdų darbą valstybės tarnyboje ir visuomeninę veiklą 1996 m. Buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Oficialiuoju kryžiumi[4].

2009 m. Lietuvos užsienio reikalų ministerija apdovanojo Lietuvos tūkstantmečio žvaigždę už nuopelnus, šlovinant Lietuvos vardą.

Išnašos redaguoti