Alfrēds Rubiks

(Nukreipta iš puslapio Alfredas Rubikas)
Alfrēds Rubiks
Alfredas Rubikas, 2014 m.
Gimė 1935 m. rugsėjo 24 d. (89 metai)
Daugpilis, Latvija
Veikla partinis bei politinis veikėjas
Partija 1959 m. SSKP
Alma mater 1963 m. Rygos politechnikos institutas,
1980 m. Leningrado aukštoji partinė mokykla

Alfredas Rubikas (latv. Alfrēds Rubiks; g. 1935 m. rugsėjo 24 d. Daugpilyje, Latvija) – Latvijos komjaunimo, partinis bei politinis veikėjas, perversmininkas.

Biografija

redaguoti

Tėvas kovojo prieš Raudonąją armiją, patėvis kariavo Latvių legione. 1954 m. Rygos elektromašinų gamyklos pamainos meistras. 1954–1957 m. tarnavo sovietinėje armijoje. 1957–1960 m. Rygos elektromašinų gamyklos inžinierius technologas, technologų biuro vadovas. 1957–1963 m. studijavo Rygos politechnikos instituto Energetikos fakultete.

19621968 m. LLKJS Rygos miesto centro komiteto sekretorius. 19691976 m. Latvijos komunistų partijos CK pirmininko pavaduotojas. 1976–1982 m. LKP Rygos miesto Leningrado rajono Vykdomojo komiteto I sekretorius. 19781980 m. mokėsi Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje. 19811991 m. LKP CK narys. 1982–1984 m. Latvijos SSR vietinės pramonės ministras. 1984–1990 m. Rygos miesto Liaudies deputatų tarybos pirmininkas. 1990–1991 m. LKP CK I sekretorius, SSKP CK Politbiuro narys.

1991 m. rugpjūčio mėn. – GKČP pučo Maskvoje metu – Latvijos ypatingosios padėties komiteto pirmininkas. Suimtas, apkaltintas valstybės perversmo organizavimu. 1992 m. pašalintas iš Latvijos Aukščiausiosios Tarybos sudėties. 19931995 m. išrinktas Latvijos Penktojo seimo nariu, mandatas anuliuotas. 1995 m. už valstybės perversmo organizavimą nuteistas 8-iems metams laisvės atėmimo. 1996 m. atliekant bausmę, iškeltas kandidatu į Latvijos prezidentus, surinko 5 % balsų.

1997 m. kalėjęs 6 metus, išlaisvintas anksčiau laiko. Nuo 1999 m. Latvijos socialistų partijos pirmininkas. 20032006 m. mėnraščių „Latvijas Sociālists“ ir „Социалист Латвии“ redaktorius. Nuo 2005 m. politinių partijų susivienijimo „Santarvės centras“ pirmininko pavaduotojas. Nuo 2009 m. Europos parlamento narys.

Išleido knygas rusų kalba „Голосовали цветами“ (Ryga, 1997) bei „Требую признать невиновным“ (Maskva, 2001).

Nuorodos

redaguoti