Alfrēds Kalniņš

Alfrēds Kalniņš latv. Alfrēds Kalniņš
Gimė	1879 m. liepos 23 d. Cėsys
Mirė	1951 m. gruodžio 23 d. (72 metai) Ryga
Vaikai	Janis Kalninis
Veikla	kompozitorius, vargonininkas
Organizacijos	Latvijos konservatorija
Pareigos	rektorius, profesorius
Alma mater	Peterburgo konservatorija
Vikiteka	Alfrēds Kalniņš

Alfredas Kalninis (latv. Alfrēds Kalniņš, 1879 m. liepos 23 d. Cėsys – 1951 m. gruodžio 23 d. Ryga) – Latvijos kompozitorius, vargonininkas.

Biografija

Mokėsi Cėsių progimnazijoje, Birkenrujės vokiečių gimnazijoje, privačiai pas vietos vargonininkus. Grojo Cėsių bažnyčioje. 1897–1901 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje. Vargonininkaudamas vadovavo chorams 1903–1911 m. Pernu, (1911–1915 m. ir 1918–1919 m. Liepojoje, 1915–1918 m. Tartu, 1919–1927 m. Rygoje. 1927–1933 m. gyveno JAV. 1933–1946 m. Rygos katedros vargonininkas, 1944–1948 m. Latvijos konservatorijos rektorius, nuo 1947 m. profesorius.

Sūnus Kanados kompozitorius Janis Kalninis.

Kūryba

Sukūrė apie 800 kūrinių, tarp jų kantatas „Muzikai“ (1913 m.), „Paskutinio teismo diena“ (1917 m.), „Darbas ir daina“ (1924 m.) ir „Jūra“ (1923 m.), simfoninę idilę „Mano gimtinė“ (1906 m.), simfoninę poemą „Latvija“ (1919 m.), kūrinių fortepijonui, vargonams, solo ir choro dainų, harmonizavo latvių liaudies dainų. Stambiausi kūriniai:

• Baniuta, opera, 1919 m.,
• Salos gyventojai, opera, 1926 m., II redakcija: Gimtinės pabudimas 1933 m.,
• Staburags, baletas, 1943 m.),

Literatūra

• Arnolds Klotinš. Alfreds Kalninš: komponista dzīve un darbs. – Rīgā: Zinātne, 1979.