Alfrēds Kalniņš

(Nukreipta iš puslapio Alfredas Kalninis)
Alfrēds Kalniņš
latv. Alfrēds Kalniņš
Kalnins alfreds 1879-1951.jpg
Gimė 1879 m. liepos 23 d.
Cėsys
Mirė 1951 m. gruodžio 23 d. (72 metai)
Ryga
Vaikai Janis Kalninis
Veikla kompozitorius, vargonininkas
Organizacijos Latvijos konservatorija
Pareigos rektorius, profesorius
Alma mater Peterburgo konservatorija
Commons-logo.svg Vikiteka Alfrēds KalniņšVikiteka

Alfredas Kalninis (latv. Alfrēds Kalniņš, 1879 m. liepos 23 d. Cėsys – 1951 m. gruodžio 23 d. Ryga) – Latvijos kompozitorius, vargonininkas.

BiografijaKeisti

Mokėsi Cėsių progimnazijoje, Birkenrujės vokiečių gimnazijoje, privačiai pas vietos vargonininkus. Grojo Cėsių bažnyčioje. 18971901 m. studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje. Vargonininkaudamas vadovavo chorams 19031911 m. Pernu, (1911–1915 m. ir 19181919 m. Liepojoje, 1915–1918 m. Tartu, 1919–1927 m. Rygoje. 1927–1933 m. gyveno JAV. 1933–1946 m. Rygos katedros vargonininkas, 19441948 m. Latvijos konservatorijos rektorius, nuo 1947 m. profesorius.

Sūnus Kanados kompozitorius Janis Kalninis.

KūrybaKeisti

Sukūrė apie 800 kūrinių, tarp jų kantatas „Muzikai“ (1913 m.), „Paskutinio teismo diena“ (1917 m.), „Darbas ir daina“ (1924 m.) ir „Jūra“ (1923 m.), simfoninę idilę „Mano gimtinė“ (1906 m.), simfoninę poemą „Latvija“ (1919 m.), kūrinių fortepijonui, vargonams, solo ir choro dainų, harmonizavo latvių liaudies dainų. Stambiausi kūriniai: [1]

  • Baniuta, opera, 1919 m.,
  • Salos gyventojai, opera, 1926 m., II redakcija: Gimtinės pabudimas 1933 m.,
  • Staburags, baletas, 1943 m.),

ŠaltiniaiKeisti

  1. Alfrēds Kalniņš. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 222 psl.

LiteratūraKeisti

  • Arnolds Klotinš. Alfreds Kalninš: komponista dzīve un darbs. – Rīgā: Zinātne, 1979.