Alexis de Tocqueville

Prancūzijos politikas
Alexis de Tocqueville
Gimė 1805 m. liepos 29 d.
Paryžius, Prancūzija
Mirė 1859 m. balandžio 16 d. (53 metai)
Kanai, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Vikiteka Alexis de Tocqueville

Aleksis de Tokvilis (pranc. Alexis de Tocqueville, pilnas vardas Alexis-Charles-Henri Clérel de Tocqueville) (1805 m. liepos 29 d. Paryžiuje1859 m. balandžio 16 d. Kanuose) – prancūzų teisininkas, politikas, istorikas, mąstytojas.[1] Garsus klasikinio liberalizmo politikos tradicijos atstovas.

Biografija redaguoti

Kilęs iš Normandijos aristokratų. Tėvas, būdamas aktyviu monarchistu, vos išvengė mirties Prancūzijos revoliucijos metu. Baigė Meco Faberto licėjų. 1826 m. baigė Paryžiaus universitetą. Nuo 1827 m. iki 1831 m. dirbo teisėju Versalyje. Gavęs užduoti ištirti JAV veikusią kalėjimų sistemą, nuo 1831 m. iki 1832 m. keliavo po Jungtines Valstijas. Po šios 9 mėnesių kelionės 1835 m. išleido pagrindinį savo darbą „Demokratija Amerikoje”, kuris dabar yra laikomas vienu iš ankstyvųjų sociologijos ir politinių mokslų veikalų. 1835 m. keliavo po Jungtinę Karalystę ir Airiją, siekdamas ištirto pramonės poveikį miestams. Nuo 1839 m. Deputatų rūmų, o nuo 1848 m. revoliucijos - Steigiamojo ir Įstatymų leidžiamojo susirinkimo narys. 1841 m. ir 1846 m. keliavo po Alžyrą. Po šios kelionės išleido knygą Travail sur l'Algérie, kurioje kritikavo Prancūzijos kolonizacijos modelį, teigiamu pavyzdžiu nurodydamas Britų kolonizacijos variantą. 1849 m. - Prancūzijos užsienio reikalų ministras. 1851 m. pasitraukė iš politinės veiklos.

Darbai redaguoti

Žinomas už darbus „Demokratija Amerikoje” (išleistą dviem tomais: 1835 m. ir 1840 m.) ir „Senasis režimas ir revoliucija” (1856 m.). Abiejuose savo darbuose Tokvilis nagrinėjo vakarų visuomenėse didėjančios socialinių sąlygų lygybės padarinius individui ir valstybei. Apdovanotas Garbės legiono ordinu.

Lietuvių kalba redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. de Tocqueville Alexis (Aleksi de Tokvilis). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013. 820-821 psl.