Alena Karazijienė
| Alena Karazijienė | |
|---|---|
| Gimė | 1922 m. vasario 26 d. Kaunas
|
| Mirė | 2018 m. gegužės 3 d. (96 metai) Melburnas
|
| Tėvai | Vytautas Landsbergis-Žemkalnis |
| Motina | Ona Jablonskytė-Landsbergienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Gediminas Karazija |
| Veikla | Australijos lietuvių bendruomenės veikėja, rašytoja ir pedagogė |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Australijos ordino medalis (angl. Medal of the Order of Australia) | |
Alena Karazijienė (Landsbergytė-Žemkalnytė) (1922 m. vasario 26 d. Kaune, Lietuvos Respublika – 2018 m. gegužės 3 d. Melburne, Australija) – Australijos lietuvių bendruomenės veikėja, rašytoja ir pedagogė.
Biografija redaguoti
Gimė ir augo žinomoje Landsbergių-Žemkalnių šeimoje. Tėvai: architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir gydytoja oftalmologė Ona Jablonskytė-Landsbergienė; broliai: Australijos lietuvių bendruomenės veikėjas Gabrielius Žemkalnis-Landsbergis ir Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas Vytautas Landsbergis. Vilniaus universitete studijavo lietuvių ir prancūzų kalbas, vėliau dirbo mokytoja Vilniaus aukštesniojoje technikos mokykloje. Aktyviai dalyvavo M. K. Čiurlionio šokių ir muzikos ansamblio veikloje. 1944 m. su vyru Gediminu Karazija pasitraukė į Vokietiją po to į Austriją. Emigracijoje su M. K. Čiurlionio ansambliu koncertavo tautiečiams – dirbo koncertų pranešėja.
1949 m. Karazijų šeima emigravo į Australija. Dirbo „Australijos lietuvio“ laikraštyje, straipsnius vaikams pasirašydavo Tetos Rūtos slapyvardžiu. 1954 m. Raitono mergaičių mokykloje Melburne pradėjo dėstyti prancūzų ir vokiečių kalbas, vėliau įsidarbino technikos bibliotekoje. Melburno universitete baigė pedagogikos studijas. Kai 1971 m. Viktorijos valstijos mokyklose leista mokyti lietuvių kalbos kaip dalyko, šią discipliną dėstė šeštadieninėje modernių kalbų mokykloje.
Alena Karazijienė buvo aktyvi Australijos lietuvių bendruomenės narė. Ji vadovavo „Klumpakojo“ tautinių šokių kolektyvui, australiečiams skaitė paskaitas Lietuvos istorijos, kultūros ir tautosakos temomis. 1975–1992 m. vedė lietuviškas laidas radijo stotyje „3EA“, tautiečių jaunimą mokė gimtosios kalbos Jaunimo kongreso stovyklų metu. Nuo 1988 m. buvo Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos bičiulių organizacijos viena iš vadovių, talkindavo rengiant Australijos lietuvių dienas ir skautų stovyklas. Būdama pensininke parašė kelias knygas.
Biblografija redaguoti
- Nemuno pasaka / Alena Landsbergytė-Karazijienė; fotografijos Petro Linkevičiaus. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2009 m. ISBN 978-9955-811-13-8
- Gyvenimo juostos: Julija Jablonskytė-Petkevičienė / [Viena iš autorių – A.Karazijienė] – Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2013 m.
- Širdis kaip daržinėlė – visi sutelpa (2014 m.)
Įvertinimas redaguoti
- Australijos ordino medalis (angl. Medal of the Order of Australia), 2007 m.